Moldova šiandien gyvena tarp dviejų polių – Europos Sąjungos pažado ir Rusijos įtakos. Skurdas, informaciniai karai ir emigracija lemia, kad didelė visuomenės dalis svyruoja tarp nostalgijos sovietinei praeičiai ir noro gyventi taip, kaip ES šalyse. Šis pasakojimas atskleidžia, kaip šios priešpriešos jaučiamos skirtinguose Moldovos regionuose – nuo Ukrainos pasienio iki Rumunijos kaimų.
Moldova išlieka padalyta tarp europinės ateities vizijos ir Rusijos įtakos. Beveik pusė rinkėjų, kurie 2025 m. rinkimuose nebalsavo už valdančiąją partiją PAS, pasirinko „Patriotinį bloką“ – prorusišką politinę jėgą, vadovaujamą buvusio prezidento Igorio Dodono.
Kišiniove veikianti tiriamosios žurnalistikos žiniasklaida išaiškino ištisus tinklus fiktyvių paskyrų socialiniuose tinkluose „Telegram“, „TikTok“ ir „Facebook“, kurios platino Rusijos propagandą ir klaidinančią informaciją.
Rumunijos portalas „HotNews“ ir vietos žurnalistė Oksana Bodnar surinko Moldovoje gyvenančių žmonių liudijimus, atskleidžiančius, kaip gyventojai mąsto apie ES ir Rusiją, ir pasidalijo jais su informaciniu ES projektu „EU NEIGHBOURS east“.
Žmonės bijo kalbėti atvirai, bet ilgisi SSRS
Nuo šiaurės iki pietų Moldova atrodo labai skirtinga. Vienuose regionuose kalbama rumunų, kituose – rusų, ukrainiečių ar gagaūzų kalbomis. Dėl tokios kalbinės ir kultūrinės įvairovės gyventojai vartoja labai skirtingus informacijos šaltinius, o kartu – ir skirtingas interpretacijas apie tai, kas vyksta pasaulyje.
Net sostinėje Kišiniove vyresnio amžiaus žmonės dažniau atsisako fotografuotis, filmuotis ar kalbėtis su žurnalistais, tuo tarpu jaunimas yra atviresnis ir drąsesnis. Daugelio senjorų atsargumą stiprina ir ilgametė baimė, kad už atvirą nuomonę gali kilti problemų.
„Būtų puiku prisijungti prie Europos Sąjungos, bet, mūsų realybėje, atrodo, kad ES mūsų nereikia. Šalyje tokia situacija, kad neturime normalių būstų, darbas menkai apmokamas, kainos kyla, degalai brangsta – brangsta viskas. Jau nekalbu apie mokslą. Esu studentas ir tai – tikras beprotiškas iššūkis“, – pasakojo vienas jaunuolis.
Šiauriausiame Moldovos taške, Naslavčios kaime prie sienos su Ukraina, žmonės į žurnalistus žiūri su įtarumu, nenori kalbėti ir baiminasi, kad gali sulaukti nemalonumų, jei atvirai pasakys, ką mano. Daug vietos gyventojų turi artimųjų ir Ukrainoje, ir Rusijoje, todėl stengiasi neužimti atviros pozicijos.
Šis kaimas yra daugiau kaip už 200 kilometrų nuo Kišiniovo, Dniestro upės pakrantėje. Čia gyvena mažiau nei 800 žmonių, beveik visi jie kasdien bendrauja rusų kalba.
51 metų Neli sakosi esanti ukrainietė, tačiau jos sesuo gyvena Rusijoje, kur, anot jos, „gyvenimas geresnis nei Moldovoje, nes ten yra darbo ir normalūs atlyginimai“. Dėl šios priežasties ji nemato prasmės Moldovai siekti narystės Europos Sąjungoje.
„Sovietmečiu gyvenimas buvo stabilesnis“, – priduria kita vietos gyventoja, 45 metų Valerija.
Dar viena moteris, Natalija, atsisako kalbėti apie politinę situaciją Moldovoje. „Rytoj pas mane ateis policija, jei pasakysiu jums ką nors ne taip“, – sako ji, pridurdama, kad jos šeimos šaknys – Baltarusijoje.
Kišiniovo valdžia Naslavčios kaime taip pat nėra populiari – tai atsispindi ir prezidento, ir parlamento rinkimų rezultatuose. Dėl didelio skurdo žmonės neigiamai priėmė valdžios raginimus neimti pinigų už balsą už prorusiškas jėgas. „Žmonės ėmė tuos pinigus, nes skurdas ir poreikis verčia. Toks tas gyvenimas“, – aiškino viena pensininkė, kalbėdama apie tai, kodėl vietiniai pardavinėja savo balsus.
Vis dėlto kai kas yra išbandęs ir europietišką darbo rinką. Vienas kaimo gyventojas pasakojo dirbęs ES šalyje: „Ten per dieną uždirbi daugiau, nei čia per mėnesį.“ Jis viliasi, kad moldavai turės galimybę laisvai dirbti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje.
Rumunijos įtaka ir ES parama
Moldovos gyventojams, kurių namai yra arti ES sienos, ypač Rumunijos pasienyje, Rusija atrodo tolima ne tik žemėlapyje, bet ir kasdienybėje. Jų gyvenime vis labiau jaučiama būtent Europos ir Rumunijos įtaka.
Zagarančos komuna Ungeanų rajone yra vos už 40 kilometrų nuo Rumunijos miesto Jašių. Tuo tarpu sostinė Kišiniovas – gerokai toliau, daugiau kaip už 120 kilometrų.
Komuną sudaro trys kaimai – Zagaranča, Semenis ir Jelizavetovka – juose iš viso gyvena 2905 žmonės.
Šioje komunoje įgyvendinama daug investicinių projektų pagal nacionalines programas „Europietiškas kaimas“, „Nacionalinis ekologinis fondas“ ir „Europa namuose“, kurios finansuojamos ES lėšomis. Vietos valdžios duomenimis, 2021–2025 m. laikotarpiu europinės investicijos į šią komuną siekia apie 16 mln. Moldovos lėjų – daugiau nei 810 tūkst. eurų.
Rumunija, naudodamasi ES programos SAFE finansavimu, stato paskutinį Unirii greitkelio ruožą – 15,5 km ilgio atkarpą, kuri sujungs Targu Niamco ir Jašių miestus su Ungeanų miestu jau Moldovos teritorijoje.
Įgyvendinant šį projektą per Pruto upę bus pastatytas tiltas, sujungsiantis Zagarančos kaimą su Goleščio komuna Jašių apskrityje. Tilte numatyta po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi ir pėsčiųjų takai. Jo ilgis viršys 260 metrų, pradinis plotis sieks 13 metrų, o vėliau, didėjant srautams, tiltas bus išplatintas iki 25 metrų.
Abiejuose Pruto krantuose bus įrengti po vieną kilometrą ilgio privažiavimo keliai. Planuojama, kad tiltas bus atidarytas 2026 m. rudenį. Bendra projekto vertė – 30 mln. eurų, iš kurių 16,4 mln. finansuoja Europos Sąjunga.
Moldovai dirba ir Europoje, ir Rusijoje
Vietos gyventojas Vitalijus mano, kad, Moldovai įstojus į ES, daugelis emigravusių tautiečių sugrįžtų namo ir kurtų ateitį savo šalyje. 2004 m. gyventojų surašymo duomenimis, Zagarančoje gyveno 3300 žmonių, dabar – šiek tiek daugiau nei 2900.
„Jei apsidairytume aplink, pamatytume, kad daug kaimynų išvažiavo į užsienį – į Europą; kiti pasirinko išvykti į Rusiją, kad kaip nors užsidirbtų pragyvenimui. Tomis sąlygomis, kuriomis mūsų šalis gyveno nuo nepriklausomybės pradžios, buvo labai sunku“, – pasakoja Vitalijus ir priduria, kad pastaraisiais metais jo šeima jau pajuto teigiamą europinių investicijų poveikį.
Jo dukra Kristina pasakoja iki motinystės atostogų dirbusi mero administracijoje ES lėšomis finansuotame projekte. „Niekada rimtai negalvojome apie emigraciją; norime gyventi šioje šalyje, čia dirbti ir čia auginti savo vaikus“, – sako ji.
„Mano ateitis – čia“
Semens kaime gyvenanti Čimpoješų šeima savo ateitį taip pat sieja su Moldova. Mama Marija augina du vaikus – Rafaelį ir Tatjaną.
Marija jau 18 metų dirba slaugytoja Ungeanų rajono ligoninėje, baigusi vietos medicinos koledžą. „Mėgstu savo profesiją ir ją atlieku su atsidavimu bei empatija kiekvienam kenčiančiam žmogui“, – sako ji.
Rafaelis šoka liaudies šokių kolektyve „Unghenenii“, o Tatjana groja fortepijonu.
„Man patinka šokti ir populiarinti Moldovos Respublikos, mūsų tautos tradicijas. Važiavome į Rumuniją į įvairius konkursus. Tai daug labiau išsivysčiusi šalis nei mūsų, – aiškina Rafaelis. – Tačiau vis tiek geriausia yra namuose.“
„Aš taip pat matau savo ateitį čia, namuose“, – pritaria Tatjana, kuri taip pat šoka liaudies šokius.
