Vokietija. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad Europos Sąjunga turi rimtai imtis savo tarpusavio gynybos nuostatos įgyvendinimo.
ES sutarties 42.7 straipsnis vis dažniau minimas kaip atsarginis Europos saugumo planas, kylant abejonėms dėl JAV įsipareigojimų NATO, nepaisant griežtų Baltųjų rūmų pareiškimų šiuo klausimu.
Panašiai kaip ilgą laiką neliečiama laikyta NATO Sutarties 5 straipsnio nuostata, kurią, von der Leyen žodžiais, ne kartą pakirto JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai, ES sutarties 42.7 straipsnis įpareigoja valstybes nares suteikti „pagalbą ir paramą visomis jų turimomis priemonėmis“, jei kuri nors Sąjungos valstybė tampa agresijos auka.
„Manau, kad atėjo metas įkvėpti gyvybės Europos tarpusavio gynybos nuostatai“, – sakė von der Leyen, detalių kol kas nepateikdama. „Tarpusavio gynyba ES nėra pasirenkama galimybė. Tai – mūsų pačios Sutartyje, 42.7 straipsnyje, įtvirtinta prievolė. Tai – mūsų kolektyvinis įsipareigojimas stoti vieni už kitus agresijos atveju.“
Pasak jos, darbas siekiant aiškiai apibrėžti, kaip ši nuostata būtų aktyvuojama, nereiškia atsisakymo nuo dabartinės priklausomybės NATO ir Jungtinėms Valstijoms, kurios tebėra pagrindinis Europos saugumo ramstis. Tačiau, anot von der Leyen, Europa privalės žymiai daugiau nuveikti, kad galėtų labiau pasikliauti savo pačios pajėgumais.
42.7 straipsnio „nupūtimas dulkių“ yra atsakas į beprecedenčius išpuolius prieš Europos saugumo architektūrą iš Trumpo administracijos pusės, trukusius visus pastaruosius metus – nuo viceprezidento JD Vance’o griežtos kritikos Europai praėjusių metų Miuncheno konferencijoje iki Trumpo abejonių dėl 5 straipsnio, sąjungininkų, kovojusių kartu su JAV Afganistane, menkinimo ir – svarbiausia – raginimo aneksuoti Danijai priklausančią Grenlandiją.
„Europa turi žengti į priekį ir prisiimti savo atsakomybę. Tiesą sakant, jai prireikė šiokios tokios šoko terapijos“, – kalbėjo von der Leyen. „Ir kai kurios ribos buvo peržengtos taip, kad jų jau nebeįmanoma sugrąžinti atgal.“
Komisijos pirmininkė kalbėjo po to, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė ekonominius, karinius, kultūrinius ir dvasinius ryšius tarp JAV ir Europos bei pareiškė: „Norime, kad Europa būtų stipri. Tikime, kad Europa turi išlikti.“
Von der Leyen sakė, kad tokia Rubio kalba jai buvo „labai raminanti“, tačiau, kaip ir daugelis kitų Europos lyderių, ji pabrėžė, kad žemynas privalo daug daugiau padaryti, jog taptų mažiau priklausomas nuo kitų, įskaitant Jungtines Valstijas.
Ji kalbėjo kartu su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Abu lyderiai pabrėžė išliekantį glaudų ryšį su JAV, kartu apibrėždami naują erą, kurią atvėrė Trumpo politika.
Starmeris akcentavo, kad ryšiai su Vašingtonu išlieka itin tvirti, nes „mes su JAV bendradarbiaujame gynybos, saugumo ir žvalgybos srityse 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“.
Pasak von der Leyen, Europa turės daugiau investuoti į savo gynybą. Ji taip pat sukritikavo NATO generalinį sekretorių Marką Rutte už kiek anksčiau išsakytą nuomonę, esą Europa negali tikėtis apsiginti be Jungtinių Valstijų.
„Norėčiau jam pasakyti: ne, mano mielas bičiuli“, – teigė ji, pabrėždama, kad tarp dabartinės padėties ir Europos be JAV yra „labai daug erdvės“.
Vienas svarbiausių stipresnės Europos elementų – aiškiai apibrėžti, kaip ES šalys galėtų apginti viena kitą ir pačios save.
Penktadienį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat paragino padaryti, kad ES sutarties straipsnis apie tarpusavio gynybą realiai veiktų ir būtų pritaikomas praktikoje.
