Europa privalo iškilti kaip geopolitinė galia, kuri su Jungtinėmis Valstijomis kalba „tiesiogiai ir aiškiai“, kai bandoma iš naujo formuoti transatlantinius santykius, pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa.
Po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų aneksuoti Grenlandiją Siliņa teigė, kad „vargu ar ir toliau veiksime taip, tarsi viskas būtų kaip įprasta“. Taip ji kalbėjo duodama interviu Miuncheno saugumo konferencijos užkulisiuose.
„Kai parodėme vieningumą remdami Grenlandiją ir Daniją, manau, kad mūsų santykiai šiek tiek pasikeitė“, – sakė ji. „Turime būti priimami rimtai kaip bendra Europos valstybių jėga.“
Šie komentarai atspindi augantį bendrą Europos įsitikinimą, kad Grenlandijos epizodas – rimčiausias iš ilgos Trumpo sukeltų ginčų tarp sąjungininkų virtinės nuo jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus – beprecedenčiai įtempė transatlantinius ryšius.
Šeštadienį Miunchene kalbėjęs JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasirinko šiltesnį toną. Jis pabrėžė, kad Vašingtonas nesiruošia būti „Vakarų valdomo nuosmukio prižiūrėtoju“ ir tikino norintis „atgaivinti seną draugystę“ su Europa.
Tačiau daugelis europiečių į Rubio žodžius reagavo atsargiai, atkreipdami dėmesį, kad Trumpo administracijos ideologiniai pagrindai nepasikeitė. Siliņa sakė, kad jis pademonstravo, jog „Europa ir JAV kartu siekia stipresnės, saugesnės ir labiau klestinčios ateities“, tačiau kartu pridūrė, kad „pasaulis dabar yra kitoks“.
Tai reiškia, kad abi Atlanto pusės turi aiškiai susitarti dėl taisyklių, „kaip Europa elgsis su JAV ir kaip JAV elgsis su Europa“, pažymėjo ji.
Jeigu Europa nori tapti ryžtingesnė, būtina pergalvoti sudėtingas procedūras, reikalaujančias, kad visos 27 dažnai nesutariančios šalys pasiektų bendrą susitarimą.
Pokyčiai jau prasideda. Praėjusią savaitę ES lyderiai sutarė, jog valstybės galės jungtis į mažesnes, panašiai mąstančių šalių grupes, siekdamos spartinti teisėkūrą ir neutralizuoti veto grėsmę iš tokių šalių kaip Vengrija, kuri blokavo paramą Ukrainai ir gynybos bendradarbiavimo iniciatyvas.
„Pati Europa keičiasi ir tikėtina, kad keisis ir mūsų sprendimų priėmimo tvarka“, – sakė Siliņa.
Europos Sąjungos gynybos vadovas Andrius Kubilius pasiūlė sukurti Jungtinių Tautų modeliu paremtą Europos saugumo tarybą, kuri leistų greitai priimti sprendimus krizių metu – ypač jei ES nuspręstų kurti karines „greitojo reagavimo pajėgas“.
Vadindama šį pasiūlymą „išties racionalia idėja“, Siliņa retoriškai klausė: „Kodėl gi nesukūrus Saugumo tarybos?“
Centro dešinės politikė taip pat pareiškė esanti atvira dalyvauti ankstyvosiose diskusijose dėl Europos branduolinio atgrasymo sistemos – idėjos, kuri, augant neapibrėžtumui dėl JAV pažado ginti žemyną savo branduoliniais ginklais, įgauna pagreitį daugelyje ES sostinių.
„Jeigu atsižvelgiame į savo ankstesnius įsipareigojimus, tai kodėl gi ne?“ – teigė ji.
Pasak Latvijos premjerės, geriau apsiginklavusi ir ryžtingiau veikianti Europa sulauks ir didesnės pagarbos.
„Tai reiškia, kad santykiuose su JAV būsime pasirengę atsakyti galbūt daug tiesiogiau ir aiškiau“, – sakė Siliņa. „Turėsime šį tango, bet, tikėtina, jame atsiras naujų judesių.“
