Jungtinės Valstijos šių metų Miuncheno saugumo konferencijoje elgiasi gerokai mažiau įžūliai, tačiau vienas ryškiausių Europos „Trumpo šnabždėtojų“ tai vertina tik kaip pasikeitusį toną, o ne esmę.
„Amerikos užsienio politika pasikeitė“, – teigė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubb, kartkartėmis žaidžiantis golfą su prezidentu Donaldu Trumpu. Jis atkreipė dėmesį į JAV nacionalinio saugumo strategiją, kurioje dalis aštriausių formuluočių skirta būtent Europos sąjungininkams, taip pat į pastarųjų mėnesių aukštų pareigūnų siunčiamas žinutes.
Pasak Stubbo, dabartinis Amerikos požiūris jungia ideologiją ir hierarchiją: „Pirma yra ideologija – tai labai MAGA, o antra kryptis – „America First“ (Pirma Amerika).“
Jo pastabos nuskambėjo po to, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Miunchene pasakė kalbą, kurioje akcentavo „Padarykime Ameriką vėl didžią“ motyvus – bendrą Europos ir Amerikos paveldą, bendras krikščioniškas vertybes – ir pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos vis dar laiko Europos šalis sąjungininkėmis.
JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris, artimas Trumpo sąjungininkas, taip pat pabrėžė, kad „amerikiečiai niekur neišeina“.
Toks tonas smarkiai skyrėsi nuo atviros priešiškos laikysenos Europos atžvilgiu, kurią pernai Miunchene demonstravo JAV viceprezidentas JD Vance’as, pasirodęs pagrindinėje konferencijos scenoje.
Vis dėlto Stubb pastebėjo, kad Rubio kalboje išdėstyta Amerikos vizija – perduoti didžiąją dalį konvencinės gynybos naštos Europai, o pačiai JAV sutelkti dėmesį į Vakarų pusrutulį ir Aziją – savo esme nėra labai nutolusi nuo Vance’o požiūrio.
„Manau, kad sumažinome įtampą transatlantiniuose santykiuose“, – sakė Stubb, pažymėdamas, kad po Rubio kalbos su juo kalbėjosi maždaug pusvalandį. „Gerbiame valstybių suverenius pasirinkimus“, – pridūrė jis.
Pasak Suomijos prezidento, Rubio žodžiai aiškiai atskleidė dabartinę Vašingtono prioritetų tvarką: „Pirmas numeris – Vakarų pusrutulis, antras – Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas, ir tik trečias – Europa.“
Stubb ragino europiečius suprasti Trumpo vadovaujamos Amerikos posūkį.
Ilgametis transatlantinio bendradarbiavimo šalininkas pabrėžė, kad partnerystė išlieka tvirta. Suomijos karinis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis prasidėjo dar iki šalies įstojimo į NATO, o dvišaliai santykiai, anot jo, „yra geresni nei bet kada anksčiau“.
Anot Stubbo, transatlantiniai ryšiai nesibaigia, o transformuojasi į naują vaidmenų pusiausvyrą.
„Jungtinių Valstijų interesas – kad Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje būtų labai stiprios gynybos pajėgos“, – pabrėžė jis. – „Tad tiesiog tęskime darbą dėl šios transatlantinės partnerystės.“
