Jeigu kada nors pažvelgėte į savo hortenziją ir pagalvojote, kad būtų puiku turėti dar vieną tokį augalą, vasaris yra tinkamiausias metas tai padaryti. Sodinimui naudojami auginiai – tai žiemą, augalo ramybės periodu, paimtos sumedėjusios šakos. Tokie auginiai puikiai įsišaknija namų sąlygomis, jei laikomasi pagrindinių taisyklių.
Auginiai geriausiai imami tada, kai augalas dar nėra pradėjęs aktyviai vegetuoti, tačiau dienos jau ilgėja. Būtent šiuo laikotarpiu hortenzijos turi didžiausią tikimybę sėkmingai įsišaknyti. Saugiausia šį procesą pradėti vasarį ir tęsti iki kovo pradžios, kai šviesos sąlygos jau yra geresnės nei žiemos viduryje.
Prieš imant auginius, svarbu pasiruošti visas reikalingas priemones. Reikės švaraus, dezinfekuoto sekatoriaus arba aštraus peilio, taip pat vazonų su drenažo angomis ir lengvo, vandeniui laidaus substrato. Jei dauginate kelias veisles, verta pasiruošti etiketes, nes vėliau atskirti auginius gali būti sudėtinga.
Substratas yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių, nes auginiai mėgsta drėgmę, bet netoleruoja sunkios ir šlapios žemės. Geriausia rinktis lengvą, orui pralaidų mišinį, pavyzdžiui, daigams skirtą žemę su perlitu santykiu 1:1. Taip pat tinka neutralizuotos durpės ar lengvas universalus substratas.
Auginimui rinkitės sveikas, vienmečias, per praėjusį sezoną užaugusias šakas. Kiekvienas auginys turėtų būti apie 15–20 cm ilgio ir turėti bent du ar tris pumpurų mazgus. Apatinis pjūvis daromas tiesiai po pumpuru, o viršutinis – šiek tiek aukščiau ir įstrižai, kad būtų lengva atskirti viršų nuo apačios.
Prieš sodinimą substratas turi būti drėgnas, bet ne permirkęs. Jei naudojamas šaknų stimuliatorius, į jį merkiama tik apatinė auginiо dalis. Auginys sodinamas taip, kad bent vienas pumpurų mazgas būtų po žeme, nes būtent iš jų formuosis šaknys.
Pasodinus svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas. Temperatūra turėtų būti apie 18–21 °C, o vieta – šviesi, bet be tiesioginių saulės spindulių. Esant labai sausam orui, pirmosiomis dienomis galima naudoti lengvą uždangą, tačiau būtina reguliariai vėdinti, kad nesusidarytų pelėsis.
Pirmosiomis savaitėmis svarbiausia stebėti drėgmę ir nejudinti auginių. Substratas turi išlikti šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias. Per dažnas tikrinimas ar judinimas gali pažeisti dar besiformuojančias šaknis.
Sėkmingą įsišaknijimą išduoda paburkę pumpurai ir nauji ūgliai. Švelniai pajudinus auginį, galima pajusti pasipriešinimą, rodantį, kad formuojasi šaknys. Jei lapeliai vysta ar glembsta, tai gali reikšti, kad šaknys dar nesusiformavo arba substratas per drėgnas.
Dažniausios problemos kyla dėl netinkamos drėgmės ar temperatūros. Pajuodavę auginiai dažniausiai rodo per didelę drėgmę, o pelėsis – prastą oro cirkuliaciją. Tokiais atvejais reikia koreguoti laistymą, pakeisti substratą ar dažniau vėdinti.
Kai augalas pradeda aktyviai augti ir šaknys sustiprina žemės gumulą, jį galima persodinti į įprastą žemę. Išnešti į lauką reikėtų tik tada, kai naktimis temperatūra tampa teigiama, o prieš tai augalus palaipsniui pripratinti prie lauko sąlygų.
