Šią žiemą senokai matytas stiprus šaltis, susijungęs su ryškia saule, sode gali sukelti kelias pagrindines problemas: jaunų ūglių apšalimą, saulės nudegimus ir kamienų žievės trūkinėjimą.
Apie tai Lietuvos radijui pasakojo „Latvijos kaimo konsultavimo ir mokymų centro“ vyresnysis sodininkystės konsultantas Maris Narvilas. Pasak specialisto, jeigu kuris nors egzotiškesnis augalas ypač brangus, jo dar ne vėlu pridengti.
Sniego sluoksnį aplink augalus reikėtų suslėgti
Pasak M. Narvilo, situacija nėra tokia bloga, kaip galėjo pasirodyti iš pradžių, nes stiprus šaltis atėjo palaipsniui. Vis dėlto šią žiemą sniegas užklojo dar nespėjusią įšalti žemę, o po sniego sluoksniu laikęsi palyginti aukšta temperatūra gali pakenkti augalų šaknims, kurioms dar nebuvo prasidėjęs ramybės periodas.
„Po sniegu šaknys gyvena, naudoja savo resursus, kaupiamuosius cukrus. Tai nėra gerai ir gali sukelti problemų. Dėl to jautresnė tampa ir šaknų kaklelio dalis“, – aiškina specialistas.
Padėtį galima pagerinti suslėgiant sniegą aplink augalus. Sniegui sutankėjus, šaltis geriau pasieks žemę, ir šaknims priverstinai prasidės ramybės periodas, kuris joms šiuo metu būtinas.
Gali apšalti jauni ūgliai ir lūžti šakos
Kitų augalo dalių būklė priklauso nuo daugelio veiksnių. Praėję metai buvo drėgni, todėl medžiai ir krūmai išaugino daug naujų ūglių. Jeigu vienmečių šakų genėjimas nebuvo atliktas laiku, dabar tų ūglių viršūnės greičiausiai apšals. Tiems, kurių ūgliai spėjo subręsti, padėtis bus geresnė.
Taip pat reikia nepamiršti, kad nuo didelio sniego svorio šakos gali lūžti. Tačiau, anot M. Narvilo, šią žalą vėliau dažniausiai galima ištaisyti tinkamai genint.
Egzotinius augalus dar galima bandyti gelbėti
Ypatingai pavojingas derinys – labai žema oro temperatūra ir ryški saulė. Tokiu metu labiausiai nukenčia medžių kamienai. Dieną, saulei pašildžius stiebą ar kamieną, audiniai sušyla, o naktį, temperatūrai staigiai krintant žemiau nulio, ant jų gali atsirasti saulės nudegimų ir žievės įtrūkimų.
Ypač jautrūs yra kaulavaisiai – vyšnios, slyvos ir kiti panašūs medžiai. Apsaugoti nuo žievės trūkinėjimo padeda kamienų balinimas kalkėmis, tačiau tai reikėjo atlikti dar praėjusį rudenį.
„Sodininkai, kurie buvo darbštūs ir savo egzotiškesnius augalus pridengė agroplėvele ar kokoso plaušo medžiagomis, padarė labai gerą darbą – esant tokiems orams, jų augalai jausis pakankamai saugiai“, – teigia M. Narvilas.
Jei sode turite ypač mėgstamą, egzotiškesnį augalą, jį dar galima pridengti ir pamėginti išgelbėti, – ragina specialistas.
Žiemos sąlygos vilioja laukinius žvėris
Esami orai į sodus traukia ir miško gyvūnus, galinčius stipriai apgraužti augalus. „Jei aplink sklypą nėra tvoros ar kito barjero, tada kiekvienas augalas turi būti atskirai apsaugotas – kamieno dalį vertėtų apvynioti eglišakėmis ar kita medžiaga“, – pataria M. Narvilas.
Jei gyvūnai vis dėlto jau spėjo apgraužti kamieną ar šakas, tokias vietas būtina bent jau apvynioti ir apsaugoti nuo tolimesnės žalos bei išdžiūvimo.
