Vis dažniau net lapkritį gamta dar nepasineria į žiemos miegą – žolė tebeauga, o sode darbų nestinga. Apie tai, ar verta pjauti žolę vėlyvą rudenį, kaip protingai elgtis su lapais ir kokius darbus dar spėti atlikti, kad sodas būtų pasirengęs žiemai ir pavasarį atbundant atrodytų sveikas bei gražus, Lietuvos radijo laidoje „Kaip geriau gyventi“ pasakojo daržininkės Maruta Kaminska ir Zane Zeltinia.
Jei ruduo pasitaiko šiltas, žolė dar ilgai auga, todėl pjauti ją tenka net ir lapkritį. Vis dėlto patariama pasirinkti šiltesnę, sausą popietę, kai žolė bent šiek tiek pradžiūvusi.
„Jei nori, kad veja pavasarį atrodytų gražiai, žolės žiemai nereikėtų palikti per ilgos – ji sugula ir šiltu, drėgnu oru pradeda pūti. Tuomet pavasarį atsiranda sniego pelėsis, ir su juo būna daug vargo“, – aiškina Maruta Kaminska.
Pjaunant žolę vėlyvą rudenį kartu galima susmulkinti ir ant vejos likusias lapų krūveles – jos sudarys ploną mulčio sluoksnį, kuris vejai bus naudingas.
„Žolę pjauname tol, kol ji dar auga ir lauke pakankamai šilta – nereikėtų leisti, kad ji pernelyg ištįstų. Su lapais reikia atsargumo – dabar madinga juos palikti kaip natūralų dangą, tačiau vejai storas lapų sluoksnis nereikalingas. Geriausia lapus susmulkinti žoliapjove arba surinkti“, – pataria Zane Zeltinia.
Pasak jos, jos pačios kieme auga klevai, kurių nukritę lapai sudaro pernelyg storą sluoksnį, kad juos būtų galima tiesiog palikti ant vejos ar vien tik mulčiuoti žoliapjove. Reikia įvertinti ir mulčio storį – per stora danga taip pat kenkia žolei.
Rudens darbai su mintimi apie pavasarį
Maruta Kaminska pasakoja, kad šiuo metu aktyviai užsiima sodinimu – pagaliau atėjo tinkamas metas pasirūpinti pavasario džiaugsmais ir pasodinti svogūnines gėles.
Daržininkė atkreipia dėmesį, kad šiandien sodo prekių parduotuvėse galima rasti įvairių įrankių, kurie šiuos darbus gerokai palengvina ir paspartina.
Zane Zeltinia ragina būti kūrybingus. Norėdama vejoje padaryti nedideles duobutes svogūninėms gėlėms, ji naudoja elektrinį grąžtą su tam tinkamu antgaliu: šis iškelia žemę, bet nesugadina vejos. Taip ir gražioje, sutvarkytoje vejoje nesunku pasodinti mažus krokus, kurie pavasarį džiugins žiedais.
Galvojant apie pavasarį, verta sulaukti sausesnės dienos ir vario preparatais profilaktiškai nupurkšti rožes, vynmedžius, vaismedžius ir kitus augalus, kad būtų apsaugoti nuo grybelinių ligų.
„Tai vėlyvas, paskutinis purškimas prieš kitus metus. Žinoma, geriausia tai daryti, kai nelyja, bet ir dabar vis dar galima rasti tinkamą progą“, – pabrėžia Maruta Kaminska.
Atsižvelgiant į tai, kokia drėgna, lietinga ir grybelinėms ligoms palanki buvo šią vasara, tokios profilaktinės priemonės, galvojant apie kitų metų pavasarį ir vasarą, beveik būtinos.
Galiausiai, kai sode augimas jau sustojęs, pasak daržininkių, ateina tinkamas metas įterpti į dirvą mėšlą.
„Svarbu nepersistengti – reikia nepamiršti, kad trąšų nereikia visiems augalams. Tačiau uogakrūmiams, vaismedžiams ir rožėms geras organinis mėšlas tikrai naudingas: jame yra trichodermų ir kitų mikroorganizmų, kurie augalams labai reikalingi“, – pataria Kaminska.
