Raudongurklė – tai žavus, nedidelis paukštelis su ryškiu rusvai oranžiniu pilvuku ir tamsiomis akimis. Jis gana drąsus ir dažnai laikosi arti žmonių. Gera žinia ta, kad raudongurklę tikrai galima prisivilioti į sodą net ir žiemą. Pakanka laikytis kelių paprastų taisyklių, ir paukštis greitai ims laikyti jūsų sodą saugia maitinimosi vieta.
Tai nedidelis paukštelis, kuris dažnai pasilieka žiemoti Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. Dalis paukščių išskrenda į Vakarų ar Pietų Europą, tačiau daugybė raudongurklių lieka švelnesnio klimato regionuose, kur žiemą lengviau rasti maisto. Jas dažnai galima pamatyti soduose, parkuose, sodybose, ypač ten, kur ramu ir mažai trikdymo.
Ką ėda raudongurklės?
Gamtoje raudongurklės minta daugiausia vabzdžiais ir jų lervomis, sliekais, smulkiais bestuburiais, o rudenį ir žiemą – įvairiomis sėklomis bei vaisiais. Žiemą, kai žemė įšąla ir vabzdžių rasti beveik neįmanoma, lesykla tampa tikru išsigelbėjimu. Būtent tuo metu raudongurklės dažniausiai ir priartėja prie žmonių gyvenamų vietų.
Jeigu norite prisivilioti raudongurklę į savo sodą, pamirškite tipinius mišinius, skirtus tik zylėms. Raudongurklės renkasi visai kitokį maistą. Geriausi gardėsiai raudongurklėms – avižiniai dribsniai (žali, nevirti), razinos (geriausia prieš tai pamirkytos vandenyje), smulkiais gabalėliais supjaustyti obuoliai, minkšti riebalų ir grūdų mišiniai, o labiausiai jos mėgsta milčius (džiovintus arba gyvus; jų galima nusipirkti specializuotose ar internetinėse parduotuvėse).
Svarbu: raudongurklės nemėgsta tupėti ant kabančių, siūbuojančių lesyklų. Joms labiau patinka maistas, patiektas ant platformos – ant žemės ramiame kampelyje arba ant tvirtos, lygios lesyklos lentynėlės. Jei sode dažnai vaikšto katės, vietą lesyklai rinkitės taip, kad paukštis galėtų greitai pasislėpti – netoli tankių krūmų ar kitokios užuovėjos.
Vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta
Jei pradėjote žiemą lesinti raudongurkles, darykite tai reguliariai. Paukščiai labai greitai pripranta prie patikimo maisto šaltinio. Staigus lesinimo nutraukimas per stipresnius šalčius jiems gali būti pavojingas.
Nuolat žiemą lesinamos raudongurklės dažnai pasilieka toje pačioje vietoje ilgesniam laikui. Sodą, kuriame rado maisto ir ramybės, jos ima laikyti saugia vieta, verta pasilikti ir pavasariui. Vos tik atšyla, galima išgirsti jų švelnų, melodingą čiulbėjimą. Tai vienas pirmųjų bundamos gamtos garsų ir aiškus ženklas, kad raudongurklė ne tik sėkmingai peržiemojo, bet ir pasirinko jūsų sodą savo pavasariniams namams.
