Vašingtone įsikūrusi bendrovė „Helion“ pasiekė naują, iki šiol neregėtą branduolių sintezės energetikos etapą. „Helion“ tapo pirmąja privačia įmone, kuriai pavyko savo sukurtoje sintezės jėgainėje užfiksuoti išmatuojamą deuterio ir tričio (D–T) sintezę.
Bandymų metu „Helion“ pasiekė apie 150 milijonų laipsnių Celsijaus (M°C) plazmos temperatūrą. Abu šie pasiekimai laikomi reikšmingais bendrovės siekyje sukurti komerciškai patrauklią branduolių sintezės energiją ir yra pirmieji tokio pobūdžio rezultatai privačios sintezės pramonės istorijoje.
Kelias į komercinę branduolių sintezę
„Manome, kad patikimiausias kelias į komercinę sintezės energetiką yra kuo spartesnis įrenginių kūrimas, testavimas ir tobulinimas“, – teigė „Helion“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Davidas Kirtley.
Pasak jo, įmonė jau pastatė ir eksploatavo septynis prototipus, kiekvieną kartą išsikeldama vis ambicingesnius techninius ir inžinerinius tikslus bei juos viršydama. Istoriniai deuterio ir tričio bandymų rezultatai prototipe „Polaris“ patvirtina pasirinktą aukštos galios sintezės vystymo kryptį ir aukštą „Helion“ inžinerijos lygį.
Veikimas ir rezultatų skalavimas su skirtingais kuro tipais
2024 metų pabaigoje „Helion“ pradėjo eksploatuoti savo septintosios kartos prototipą „Polaris“. 2025 metų sausį šis įrenginys tapo pirmąja ir kol kas vienintele privačia branduolių sintezės jėgaine, kuriai pavyko naudoti deuterio ir tričio kurą, taip praktiškai demonstruojant galimybes dirbti ir sėkmingai skalėti rezultatus naudojant skirtingus kuro tipus.
„Helion“ taip pat tapo pirmąja įmone, gavusia reguliuotojų leidimą turėti ir naudoti tričio atsargas siekiant demonstruoti sintezės energijos gamybą. Termobranduolinės sintezės pasiekimas naudojant deuterio ir tričio kurą yra vienas iš „Polaris“ bandymų programos etapų. Toliau įmonė planuoja vykdyti bandymus siekdama pasiekti optimalią temperatūrą deuterio ir helio-3 sintezei – būtent tokį kurą „Helion“ ketina naudoti komercinėje veikloje.
FRC technologijos raida ir ekspertų vertinimai
„Peržiūrėjęs naujausius „Polaris“ prototipo, veikiančio D–T režimu, rezultatus, didžiuojuosi, kaip toli pažengė ši sritis nuo ankstyvųjų FRC (plazmos su ribotu magnetiniu lauku – field-reversed configuration) tyrimų Vašingtono universitete ir „Los Alamos“ laboratorijoje“, – sakė dr. Alanas Hoffmanas, vienas pagrindinių FRC plazmos ekspertų, turintis daugiau nei 40 metų patirtį sintezės įrenginių kūrimo srityje.
FRC tyrimai Jungtinėse Valstijose pirmiausia prasidėjo „Los Alamos“ nacionalinėje laboratorijoje, vėliau buvo tęsiami privačioje bendrovėje „Math Sciences North West“. Gavus daug žadančius rezultatus, buvo pradėtas statyti didelio masto įrenginys „Large S“ Vašingtono universitete. Šį projektą finansavo JAV Energetikos departamentas, o jam vadovavo dr. A. Hoffmanas.
„Ir toliau matau aiškų šios technologijos plėtros potencialą, o „Helion“ plazmos energijos grąžos sprendimai atveria kelią komerciniam šios technologijos pritaikymui“, – teigė dr. Hoffmanas.
Kursas į pigią, beanglę sintezės energiją
Pasak „Helion“, naujausi techniniai pasiekimai leidžia įmonei diktuoti tempą visai branduolių sintezės pramonei ir kurti kelią į komerciškai prieinamą, pigią ir beanglę sintezės energiją.
2025 metų liepą „Helion“ pradėjo statybas Malagoje, Vašingtono valstijoje, kur kuriamas pirmasis komercinis įrenginys „Orion“. Planuojama, kad šis sintezės įrenginys tieks elektros energiją į tinklą, o viena iš pagrindinių numatomų klientų – bendrovė „Microsoft“.
