Teismas pripažino, kad „WhatsApp“ žinutės, SMS ir kitos skaitmeninės komunikacijos formos teisiškai gali būti laikomos dokumentais. Tai reiškia, kad pareigūnams ir įmonių vadovams nebe pavyks išvengti atsakomybės teigiant, jog susirašinėjimas buvo privatus ar neformalios reikšmės.
Viskas prasidėjo nuo skandalingos istorijos, kurioje figūravo Europos Komisijos pirmininkė ir farmacijos bendrovės „Pfizer“ vadovas. Žurnalistai siekė gauti prieigą prie SMS žinučių, siųstų derybų dėl vakcinų pirkimo metu. Iš pradžių Europos Komisija teigė, kad tokių dokumentų jos žinioje apskritai nėra.
Tačiau teismas tokio argumento nepriėmė. Šis atvejis aiškiai parodė, kad svarbiausia yra ne platforma, kurioje informacija siunčiama, o pats žinutės turinys. Jei susirašinėjimu aptariami valstybei ar verslui reikšmingi sprendimai, tokia informacija automatiškai įgyja oficialų statusą ir turi būti prieinama patikrinimui.
Turinys svarbiau už formą
Teismo sprendime išdėstyti keli esminiai punktai, keičiantys požiūrį į mūsų kasdien naudojamus įrenginius.
Pirma, nebeturi reikšmės, ar informacija atspausdinta ant popieriaus ir patvirtinta antspaudu, ar nusiųsta kaip trumpoji žinutė telefone. Jei ji susijusi su institucijos ar įmonės veikla, tokia informacija privalo būti saugoma.
Antra, institucijos nebegali paprasčiausiai atsakyti, kad duomenų „nepavyko rasti“. Jeigu egzistuoja pagrįsti įrodymai – pavyzdžiui, interviu, straipsniai ar kiti šaltiniai, patvirtinantys, kad toks susirašinėjimas vyko, institucija privalo pateikti labai tikslų paaiškinimą, kur dingo šios žinutės. Teismas nebepriima paviršutiniškų pasiteisinimų apie netyčia ištrintus duomenis ar „pamestus“ telefonus.
Kaip tai veikia kasdienį darbą Lietuvoje?
Nors šis konkretus sprendimas tiesiogiai taikomas ES institucijoms, jis sukuria labai stiprų precedentą, pagal kurį ateityje gali būti vertinamos bylos ir Lietuvos teismuose. Tai aktualu tiek viešajam sektoriui, tiek privačiam verslui.
Jeigu svarbūs susitarimai priimami „WhatsApp“ grupėse, tokios žinučių istorijos gali tapti pagrindiniais įrodymais teisminiuose procesuose. Vadinasi, įmonėms būtina rimtai pagalvoti, kaip jos valdo skaitmeninę komunikaciją.
„Trumpalaikis“ susirašinėjimas, kuris iš tikrųjų yra darbo proceso dalis, nebegali būti laisvai ir be atsakomybės ištrinamas, tikintis, jog niekas apie jį nesužinos.
Kaip apsaugoti save ir savo įmonę?
Norint sumažinti rizikas ir išvengti nereikalingų teisinių problemų, verta įtvirtinti kelis paprastus įpročius.
Pirmiausia specialistai pataria kiek įmanoma aiškiau atskirti asmeninį gyvenimą nuo darbo reikalų. Tai reiškia, kad rimtus susitarimus geriau aptarti ne tose pačiose programėlėse, kuriose bendraujate su draugais ir artimaisiais.
Jei vis dėlto nutiko taip, kad dėl svarbių klausimų susitarta SMS ar „WhatsApp“ žinutėmis, šią informaciją derėtų kuo greičiau perkelti į oficialų el. paštą ar įmonės dokumentų valdymo sistemą.
Svarbiausia – prisiminti, kad viskas, kas užrašyta skaitmeniniu formatu, palieka pėdsakus. Šiuolaikiniai teismai vis geriau supranta technologinius procesus ir vis skeptiškiau vertina pasiteisinimus apie duomenų išnykimą dėl „techninių priežasčių“.
Galiausiai šis sprendimas aiškiai siunčia žinią: skaitmeninė komunikacija – tai nebe tik atsainus susirašinėjimas, o pilnavertė oficialios informacijos forma, už kurią galima ir teks atsakyti.
