Dėl santuokos institucijos pokyčių bei visuomenės požiūrio į šeimą vis dažniau naudojamas rodiklis – vaikų, gimusių nesusituokusių tėvų šeimose, dalis. Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys atskleidžia didžiulius skirtumus tarp valstybių: nuo beveik visiško prisirišimo prie tradicinės santuokos iki modelių, kuriuose oficialus tėvų statusas vaidina antraeilį vaidmenį.
Didžiausia vaikų, gimusių nesusituokusių tėvų šeimose, dalis fiksuojama Lotynų Amerikos ir Šiaurės Europos šalyse. Absoliuti lyderė yra Čilė, kur net 74 % vaikų gimsta ne santuokoje. Tai reiškia, kad šioje šalyje tik kas ketvirtas vaikas gimsta susituokusių tėvų šeimoje. Panaši padėtis ir Kosta Rikoje, kur šis rodiklis siekia 72 %.
Europoje pirmauja Islandija, kur 71 % vaikų gimsta ne santuokoje. Daugiau nei pusė vaikų nesusituokusių tėvų šeimose gimsta ir Prancūzijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Danijoje, Švedijoje, Estijoje bei Nyderlanduose. Šioms šalims būdinga plačiai paplitusi partnerystė be oficialios santuokos ir aukštas socialinės apsaugos lygis, nepriklausomai nuo tėvų civilinės būklės.
Kitoje skalės pusėje yra Rytų Azijos valstybės. Japonijoje ir Pietų Korėjoje tik apie 2 % vaikų gimsta nesusituokusių tėvų šeimose. Mažas rodiklis fiksuojamas ir Turkijoje – 3 %. Europoje mažiausios dalys nustatytos Graikijoje (11 %), Kipre (20 %) ir Kroatijoje (21 %).
Ukraina šiame kontekste atrodo vidutiniškai tradicinė. Valstybės statistikos tarnybos duomenimis, 21,4 % Ukrainoje gimstančių vaikų yra nesusituokusių tėvų vaikai, tai yra maždaug kas penktas vaikas. Šis rodiklis gerokai mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį: „Eurostat“ duomenimis, ES vidutiniškai 43 % vaikų gimsta ne santuokoje.
