Vaikystėje vaizduotė ir šiek tiek baimės sukurdavo ištisus pasaulius, kurie atrodė visiškai tikri. Minkšti žaislai atgydavo, o paprastos arbūzo sėklos galėdavo „sudygti“ pilve.
Šiandien tokie įsitikinimai kelia šypseną, tačiau daugelis bent kartą esame kuo nors panašiu tikėję. Štai dešimt absurdiškų, bet vaikystėje rimtai vertintų „tiesų“.
Antklodė daugeliui buvo tarsi magiški šarvai. Atrodė, kad jei gerai užsiklosi, jokios pabaisos iš po lovos tavęs nepasieks.
Ne vienas bijojo netyčia nuryti arbūzo sėklą. Vaizduotėje ji tuoj pat imdavo leisti šaknis ir augti tiesiai pilve.
Vaikystėje suaugusieji atrodė neklystantys ir viską žinantys. Tik vėliau supratome, kad jie taip pat kartais spėlioja ir ieško atsakymų.
Daugelis buvo įsitikinę, kad žaislai atgyja vos tik nusisuki. Ne vienas bandė juos „pagauti“ stebėdamas iš už kampo ar staiga atsisukdamas.
Grasinimas, kad žvairuojant akys tokios ir liks, skambėjo labai įtikinamai. Dėl visa pikto eksperimentus nutraukdavome greičiau nei spėdavome pradėti.
Ėjimas šaligatviu galėjo tapti tikru iššūkiu. Užlipti ant plyšio ar linijos atrodė pavojinga, todėl tekdavo šokinėti tarsi per nematomus spąstus.
Vandens nubėgimo anga vonioje kėlė nerimą. Srovės garsas atrodė toks galingas, kad galėtų įtraukti ir patį maudynėse besitaškantį vaiką.
Panaši baimė lydėjo ir tualete. Atrodė, kad nuleidus vandenį dar sėdint galima būti įtrauktam sūkurio.
Kai kurie vaikai buvo įsitikinę, kad jų gyvenimą stebi nematoma kamera. Dėl to kartais net stengdavosi elgtis pavyzdingiau, tarsi juos kas nors nuolat filmuotų.
Dar vienas keistas mitas – baimė, kad pakėlus per sunkų daiktą gali „atsirišti“ bamba. Nors šiandien tai skamba komiškai, anuomet tokia galimybė atrodė visiškai reali.
