Niekas negali prisiminti savęs kūdikystėje – šie prisiminimai mums tiesiog neprieinami. Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad problema ne ta, jog kūdikiai neturi prisiminimų. Jie jų turi, tačiau vėliau gyvenime tiesiog nebepajėgia jų atkurti.
Atliekant eksperimentą, mokslininkai stebėjo 26 kūdikius nuo 4 iki 24 mėnesių amžiaus. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: jaunesnius nei 12 mėnesių ir tuos, kuriems buvo nuo 12 iki 24 mėnesių. Vaikams buvo rodomos unikalios vaizdų serijos, kad būtų galima stebėti hipokampo – smegenų srities, atsakingos už emocijas, atmintį ir nervų sistemos veiklą – aktyvumą.
„Hipokampas – tai giliai smegenyse esanti, sudėtingos struktūros sritis, kurią sunku tirti standartiniais metodais, todėl mes sukūrėme naują požiūrį į kūdikių atminties tyrimus naudojant MRT skenerį“, – pasakoja pagrindinis tyrimo autorius, „Jeilio universiteto“ psichologijos profesorius Nikas Terk-Braunas.
Pasak jo, po trumpos pertraukos kūdikiams vėl buvo rodomi du vaizdai – vienas jau matytas ir vienas naujas. Stebėdami akių judesius, mokslininkai vertino, kaip gerai mažyliai prisimena tai, ką matė anksčiau. Jei vaikas ilgiau fiksuodavo žvilgsnį į pažįstamą vaizdą, tai rodydavo, kad jis jį įsidėmėjo.
Rezultatų analizė parodė, kad vyresnių kūdikių hipokampas buvo aktyvesnis informacijos įsiminimo metu. Be to, tik šioje grupėje fiksuota ir orbitofrontalinės žievės aktyvumas. Ši smegenų sritis atlieka svarbų vaidmenį atpažinimo procesuose ir priimant sprendimus.
Aiškindami, kodėl naujagimių ir kūdikių atmintis po pirmųjų gyvenimo metų pradeda veikti geriau, tyrėjai daro prielaidą, kad tai susiję su intensyvia smegenų raida, įskaitant hipokampo augimą ir brendimą.
Nors suaugę žmonės negali prisiminti ankstyviausių savo gyvenimo akimirkų, kūdikiai aktyviai mokosi: jie įsisavina naują informaciją, formuoja lūkesčius bendraudami su artimaisiais, tyrinėja daiktų savybes ir juos supantį pasaulį.
Ekspertų teigimu, pasikartojantys veiksmai – pavyzdžiui, tos pačios knygos skaitymas ar tos pačios dainelės dainavimas – padeda kūdikiams geriau įsiminti informaciją ir stiprina jų ryšį su tėvais.
„Tai primena, kad kūdikystė – ne laukimo laikotarpis, o aktyvaus mokymosi metas“, – pabrėžia „Kalifornijos universiteto“ psichologijos profesorė Simona Geti.
