Tris kartus į Prancūzijos prezidentus kandidatavęs radikalios kairės politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas sulaukė griežtos politinių oponentų kritikos prieš svarbius savivaldos rinkimus, vyksiančius kitą mėnesį. Kritikos banga kilo po to, kai prie universiteto Lione, trečiame pagal dydį Prancūzijos mieste, mirtinai sumuštas politinis aktyvistas.
Žuvusysis aktyvistas, 23 metų Quentinas Deranque’as, dalyvavo muštynėse prie universitete vykusios konferencijos, kurioje pasisakė viena ryškiausių Mélenchono bendražygių – Europos Parlamento narė Rima Hassan. Ji yra viena matomiausių kairiosios partijos „Nepalaužtoji Prancūzija“ (pranc. La France insoumise), kuriai vadovauja Mélenchonas, figūrų ir itin prieštaringai vertinama dėl savo pozicijų Izraelio ir Palestinos valstybingumo klausimais.
Kelios kraštutinių dešiniųjų ir ultradešiniųjų grupės dabar mini Deranque’ą kaip kankinį, viešai reiškia gedulą dėl jo žūties ir organizuoja demonstracijas jo atminimui.
Muštynės prie konferencijos ir kaltinimai Young Guard
Femonacionalistine vadinama Prancūzijos organizacija „Nemesis“ socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad Deranque’as buvo atvykęs padėti užtikrinti grupės saugumą, kai ši protestavo prieš Hassan renginį universitete.
Vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñezas pareiškė, kad į incidentą, panašu, galėjo būti įsivėlusios vietinės antifašistinės organizacijos „Jaunoji gvardija“ (Jeune Garde) nariai. Ši grupė turi ryšių su „Nepalaužtąja Prancūzija“.
„Jaunoji gvardija“ buvo įkurta Lione 2018 metais Raphaëlio Arnault iniciatyva, siekiant atremti plačiai mieste paplitusių kraštutinių dešiniųjų grupių įtaką. Šiuo metu Arnault yra „Nepalaužtosios Prancūzijos“ parlamento narys.
Vidaus reikalų ministerija birželį paskelbė sprendimą organizaciją uždrausti, tvirtindama, kad „remdamasi antifašistine ideologija, ‘Jaunoji gvardija’ kursto smurto veiksmus“. Tačiau pati grupė šį sprendimą teisme skundžia, sulaukusi „Nepalaužtosios Prancūzijos“ ir pilietinių laisvių stebėtojų paramos.
Vienas Arnault padėjėjų, Jacques-Elie Favrot, neigia buvęs susijęs su Deranque’o nužudymu, tačiau paskelbė, kad kol vyksta tyrimas, pasitraukia iš aktyvaus politinio vaidmens. Tuo pat metu buvo nuspręsta laikinai sustabdyti jo prieigą prie Nacionalinio Asamblėjos rūmų.
Paklaustas apie Favrot galimą vaidmenį, ministras Nuñezas atsisakė patvirtinti ar paneigti šią informaciją, motyvuodamas tuo, kad tyrimas vyksta.
Kaltinimai Mélenchonui dėl radikalios retorikos
Dalis kritikų pirštu rodo į paties Mélenchono retoriką, kaltindami jį prisidedant prie vis labiau poliarizuotos politinės atmosferos kūrimo, nors konkrečių jo pasisakymų dažnai neįvardija. Mélenchonas ir jo šalininkai atkerta, kad jis nuolat kalba apie nesmurtinę „pilietinę revoliuciją“ per rinkimus, o ne apie fizines konfrontacijas.
Nuñezas interviu metu teigė, kad „radikalios kalbos“ gali virsti „smurtu gatvėse“. Teisingumo ministras Géraldas Darmanin’as savaitgalį pareiškė, jog šią ataką išprovokavo „politinė retorika, ypač ‘Nepalaužtosios Prancūzijos’ ir ultrakairės“.
Vyriausybės kritika ir Mélenchono atsakas
Vyriausybės atstovė spaudai Maud Bregeon pareiškė, kad „Nepalaužtoji Prancūzija“ turi „moralinę atsakomybę“ už „smurto klimatą“, kuris, esą, susikūrė šalyje.
Sekmadienį per susitikimą, surengtą palaikyti vietos kandidatą Monpeljė mieste, Mélenchonas pareiškė „užuojautą jauno Quentino šeimai“ ir dar kartą pabrėžė, kad „‘Nepalaužtoji Prancūzija’ remiasi nesmurtu kaip esminiu filosofiniu principu. Smurtas silpnina mūsų judėjimus ir sėja baimę, kuri greitai plinta“.
Rima Hassan dar penktadienį sakė buvusi „sukrėsta“ išgirdusi apie ataką prieš Deranque’ą. Ji pabrėžė, kad keliaudama naudoja tik „Nepalaužtosios Prancūzijos“ organizuojamą apsaugą, kuri „niekada nesigriebia smurto ir jokiu būdu nėra susijusi su šiais susirėmimais“.
Macrono pozicija ir politinės etiketės ginčai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macron’as, reaguodamas į Deranque’o mirtį, socialiniuose tinkluose pareiškė, jog „respublikoje jokia idėja, joks tikslas ar ideologija negali pateisinti nužudymo“. Tiesiogiai jis neįvardijo nei konkrečios grupės, nei partijos.
Kiek anksčiau įrašytame interviu, dar prieš Deranque’o žūtį, Macron’as teigė manantis, kad „Nepalaužtoji Prancūzija“ yra „kraštutinių kairiųjų“ judėjimas. Ši etiketė partijai ir kitiems kairės atstovams, taip pat kai kuriems politologams, kelia ginčų. Pasak Macron’o, kai kurios šios partijos pozicijos „prieštarauja respublikos vertybėms“.
Kai kurie politikai stoja Mélenchono ginti?
Nors didžioji dalis reakcijų Mélenchonui buvo kritiškos, pasigirsta ir jį ginančių balsų. Žaliųjų parlamento narė Sandrine Rousseau pareiškė, kad „Nepalaužtoji Prancūzija“ tapo „kaltinimų kampanijos auka“.
Paramą Mélenchonui išsakė ir įtakingas prekybos tinklo vadovas Micheli-Édouard’as Leclercas, politiniuose komentaruose kartais minimas kaip potencialus būsimas prezidento rinkimų dalyvis. Pasak jo, „Jeanas-Lucas Mélenchonas yra garsus, aštrių pasisakymų politikas, tačiau jis nėra smurtinis. Mes negalime jo kaltinti dėl šio aktyvisto mirties.“
