Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau padeda tiek darbe, tiek buityje, o kai kuriais atvejais – ir sprendžiant kasdienius finansinius klausimus. Tokios priemonės kaip „ChatGPT“ akimirksniu gali pasiūlyti biudžeto planavimo, taupymo ar investavimo patarimų, tačiau kyla klausimas – ar jais galima pasitikėti? Apie tai, kaip vertinti „ChatGPT“ patarimus ir ką būtina prisiminti priimant finansinius sprendimus, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Paprašius „ChatGPT“ patarimo dėl finansų planavimo, dirbtinis intelektas dažnai pradeda nuo universalių klausimų: ar žmogus turi finansinę pagalvę, ar susiduria su skolomis, ar planuoja didesnius pirkinius, ar nori taupyti ateičiai. Jei žmogus nurodo, kad susiduria su neatidėliotinais poreikiais – pavyzdžiui, augančiomis kasdienėmis išlaidomis, paskolų įsipareigojimais ar nenumatytomis sveikatos išlaidomis, – DI dažnai siūlo mažiau taupyti ir pirmiausia pasirūpinti kasdieniu finansiniu stabilumu.
Kita vertus, jei žmogus gauna stabilias pajamas ir nejaučia didelio skubos poreikio, „ChatGPT“ paprastai rekomenduoja daugiau taupyti, formuoti finansinę pagalvę ar net pradėti investuoti ilgalaikiams tikslams. Vis dėlto, pasak A. Mincienės, šiuos patarimus būtina vertinti labai kritiškai.
„Dirbtinis intelektas remiasi tik tais duomenimis, kuriuos jam pateikiate, o jie dažnai būna neišsamūs. Todėl planuojant finansus remtis vien jo patarimais yra gana rizikinga. DI nemato jūsų pajamų struktūros, neturi prieigos prie kredito istorijos, nežino jūsų asmeninių tikslų ir negali įvertinti, kaip ekonominiai ar darbo rinkos pokyčiai paveiks būtent jus“, – teigia „Luminor“ ekspertė.
Anot jos, naudojantis „ChatGPT“ verta jį vertinti kaip informacijos paieškos ar minčių struktūravimo priemonę. Ekspertė rekomenduoja prašyti, kad dirbtinis intelektas remtųsi patikimais finansų šaltiniais ir, jei įmanoma, nurodytų informaciją, kurią galima papildomai pasitikrinti. Dar geresnė praktika – naudoti specializuotus DI sprendimus, orientuotus į patikrintos informacijos paiešką internete, pavyzdžiui, „Perplexity“.
Atsakymai – supaprastinti ir ne visada individualizuoti
„ChatGPT“ dažnai pateikia plačiai paplitusias finansų planavimo taisykles – pavyzdžiui, „50:30:20“ biudžeto principą ar rekomendacijas turėti kelių mėnesių pajamoms prilygstančią finansinę pagalvę. Nors tokie patarimai gali būti naudingi kaip atspirties taškas, jie ne visada tinka kiekvienam žmogui.
„Universalūs finansiniai modeliai neatsižvelgia į individualias aplinkybes – šeimos dydį, skirtingą pajamų stabilumą, skolų struktūrą ar asmeninę rizikos toleranciją. Todėl juos reikėtų laikyti gairėmis, o ne konkrečiu veiksmų planu“, – pabrėžia A. Mincienė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad „ChatGPT“ pateikiama informacija ne visada yra visiškai tiksli ar naujausia. Be to, veikia vadinamasis patvirtinimo šališkumas (angl. confirmation bias) – dažnai DI pateikia tokius atsakymus, kurie sutvirtina jau turimą vartotojo nuomonę, o ne objektyviai įvertina situaciją.
„Bet kokia informacija, kuria dalijatės su dirbtiniu intelektu, gali tapti jo mokymosi dalimi. Todėl jokiu būdu nereikėtų jam patikėti jautrių finansinių ar asmens duomenų, o gautus atsakymus būtina pasitikrinti patikimuose šaltiniuose“, – sako ekspertė.
Galutinį sprendimą priimate jūs
Pasak A. Mincienės, „ChatGPT“ gali būti naudingas pagalbininkas – padėti suprasti sąvokas, įvertinti galimus scenarijus ar pasiruošti pokalbiui su finansų specialistu. Tačiau jo pateikiami patarimai neturėtų būti laikomi galutiniais ar besąlygiškai teisingais.
„Dirbtinis intelektas gali padėti mąstyti, tačiau neprisiima atsakomybės už jūsų sprendimus – ji tenka tik jums. Todėl finansinius sprendimus reikėtų priimti įvertinus savo tikslus, rizikas ir, geriausia, pasitarus su profesionalais“, – apibendrina ekspertė.
