Pastaraisiais metais visame pasaulyje išpopuliarėjo pavojingi socialinių tinklų iššūkiai, kurie ypač vilioja vaikus ir paauglius. Vienas jų – „chromingas“, susijęs su buitiniais aerozoliais, tokiais kaip dezodorantai. Šis tariamai nekaltas „žaidimas“ jau nusinešė ne vieną gyvybę ir dar kartą primena, kaip svarbu tėvams kalbėtis su vaikais apie interneto keliamas rizikas.
Rytų Londone 11 metų berniukas Fredis Devisas žuvo savo kambaryje po to, kai dalyvavo pavojingame interneto trende. Berniuko mama perspėja kitus tėvus apie paslėptą buitinių aerozolių grėsmę – jų garų įkvėpimas gali akimirksniu sustabdyti širdį.
Fredis buvo rastas negyvas 2025 metų sausio 20 dieną savo miegamajame – jis buvo prisikvėpavęs toksiškų dezodoranto garų.
Berniuko mama Rouzana Tompson pasakoja, kad apie šį interneto trendą, skatinantį kvėpuoti aerozolių garais dėl trumpalaikio apsvaigimo, ji buvo girdėjusi ir todėl nustojo sūnui pirkti dezodorantus purškiklius.
Tragišką rytą moteris nuėjo į sūnaus kambarį jo pažadinti:
„Atidariau duris ir, kaip visada, pašaukiau: „Fredi“, – pasakoja ji. – Pamačiau, kad jis guli ant pilvo, veidu žemyn. Vėl jį pašaukiau. Paprastai tuo metu jis jau atsakydavo. Pradėjau atidžiau žiūrėti į jo pozą ir galvoti: „Kodėl jis taip guli?“ Uždėjau ranką jam ant peties ir pajutau, kad jis šaltesnis nei įprastai. Pašaukiau pagalbos ir pasakiau: „Man atrodo, Fredis mirė.“ Surinkau 999 ir pasakiau operatoriui: „Man atrodo, mano sūnus miręs.““
Rouzana pabrėžė, kad vaikai dažnai nesupranta rizikos masto: „Jie nesuvokia, kokia tai pavojinga. Nuo to iš tiesų mirštama.“
Kas yra „chromingas“?
Pediatrė dr. Beti Čoi aiškina, kad „chromingas“ – tai garų įkvėpimas per nosį ar burną, tiesiai iš balionėlio arba iš maišelio, pripurkšto įvairių cheminių medžiagų.
„Psichoaktyvių medžiagų inhaliavimas piką buvo pasiekęs devintajame dešimtmetyje ir pamažu mažėjo per pastaruosius du dešimtmečius. Tačiau pastaraisiais metais paauglių eksperimentavimas vėl auga. Daugumą tokių produktų lengva rasti namuose ir juos galima labai pigiai įsigyti parduotuvėse. „Chromingas“ gali sukelti priklausomybę, jei tai daroma pakartotinai“, – aiškina gydytoja.
Ekstremaliosios medicinos profesorius dr. Entonis Pizonas nurodo, kad šio reiškinio pavadinimas kilo nuo efekto, atsirandančio įkvėpus metalinių dažų – ant burnos ir nosies lieka chromą primenantis sluoksnis.
Pasak jo, vaikai, kurie užsiima „chromingu“, turi didesnę riziką vėliau pereiti prie stipresnių narkotikų.
„Chromingo“ keliamas pavojus sveikatai
Sent Luiso vaikų ligoninės duomenimis, galimos „chromingo“ pasekmės yra itin sunkios: smegenų pažeidimai, širdies ritmo sutrikimai, galintys sukelti staigią širdies mirtį, ilgalaikiai plaučių pažeidimai, gyvybiškai svarbių organų – kepenų ir inkstų – pažeidimai.
„Geriausia apie „chromingą“ kalbėti taip pat, kaip apie kitas rizikas – tai turi būti nuolatinis, pasikartojantis pokalbis“, – sako dr. Čoi.
Pasak gydytojos, jei vaikai jaučiasi saugūs ir palaikomi, jie daug atviriau kalba apie tai, ką mato internete ir ką patys išbando.
Klaidingas saugumo jausmas: „juk tai tik dezodorantas“
Jungtinėje Karalystėje veikiančios Karališkosios nelaimingų atsitikimų prevencijos draugijos visuomenės sveikatos patarėja Ešli Martin atkreipia dėmesį į plačiai paplitusį mitą:
„Dažnai manoma, kad mirtini atvejai, susiję su aerozoliais, įvyksta tik tada, kai jais sąmoningai piktnaudžiaujama, tačiau tai visiškai netiesa. Pastaraisiais metais matėme daug mirčių, kai vaikai ar jaunuoliai tiesiog pernelyg daug purškė aerozolių – nuo paauglių, nerimaujančių dėl kūno kvapo, iki mažesnių vaikų, kurie ramybės ieško pažįstamuose kvapuose.“
Kita auka: 13-metė mergaitė, žuvusi dėl to paties trendo
Dar viena su „chromingu“ susijusi tragedija įvyko Jungtinėje Karalystėje, kai 13 metų Tigan Džarman mirė savo miegamajame įkvėpusi dezodoranto garų. Medikai mergaitės neišgelbėjo.
Artimieji Tigan prisimena kaip mylinčią, svajingą vaiką, kurios gyvenimą nutraukė pavojinga pramoga iš socialinių tinklų. Šeima ragina griežčiau kontroliuoti pavojingą turinį internete, o mergaitės sesuo inicijavo peticiją – ji siekia, kad mokyklose būtų daugiau švietimo apie tokias rizikas, o toksiški produktai būtų aiškiai ženklinami, kad būtų išvengta naujų aukų.
