Jei jūsų lova stovi taip, kad miegate kojomis į duris, tai gali turėti įtakos savijautai. Tam egzistuoja visiškai logiškas paaiškinimas – ir ne vienas.
Ko gero, kiekvienas yra girdėjęs, kad miegoti kojomis į duris – nevalia. Vieni numoja ranka, laikydami tai senų laikų prietarais, tačiau ši taisyklė šimtmetį keliauja per skirtingas šalis ne be priežasties. Paaiškėja, kad už šio įpročio slypi ir liaudiški tikėjimai, ir gana aiškūs praktiniai paaiškinimai.
Liaudiškas aiškinimas paprastas ir šiek tiek šiurpus: kojomis į priekį pro duris visuomet išnešami mirusieji. Būtent taip – per duris, kojomis išėjimo link. Todėl miegas tokioje padėtyje laikomas blogu ženklu, tarsi žmogus pats kviečia nelaimę. Daugelyje kultūrų šis tabu išlikęs iki šiol. Psichologiškai nelengva nustoti tikėti tuo, kuo tikėjo mūsų močiutės ir prosenelės.
Iš praktinės pusės taip pat yra svarbių dalykų. Kai žmogus miega kojomis į duris, jis pasąmoningai jaučia nerimą. Mūsų smegenys dirba net miego metu – jos nuolat „skanuoja“ aplinką, ieškodamos galimos grėsmės. Durys už nugaros arba ties kojomis reiškia neapsaugotą užnugarį, pro kurį kažkas gali netikėtai įeiti. Dėl to miegas tampa neramus ir paviršutiniškas, o žmogus pabunda pavargęs, net jei miegojo aštuonias ar dešimt valandų. Tai nėra mistika – tai paprasta psichologija.
Fengšui taip pat griežtai pasisako prieš tokį lovos išdėstymą. Pagal šią praktiką durys – tai energijos srautas, visko, kas yra kambaryje, įėjimo ir išėjimo taškas. Miegoti kojomis į šį srautą reiškia leisti energijai „išbėgti“ iš kūno, atimti jėgas ir sveikatą.
Lovą geriausia statyti taip, kad durys būtų matomos, bet šone – ne tiesiai prie galvūgalio ar kojūgalio. Taip pasąmoningai kontroliuosite erdvę, jausitės saugiau ir miegosite kur kas ramiau. Jei kambario išplanavimas neleidžia taip pastatyti lovos, gali padėti tanki užuolaida ar pertvara tarp lovos ir durų.
