Britų bendrovė „Humanoid“ išleido 19 minučių trukmės dokumentinį filmą, kuriame parodė, kaip per itin trumpą laiką kūrė savo humanoidinius robotus. Įmonė šį procesą vadina „greičiausiu kūrimo ciklu istorijoje“.
Filme pademonstruotas kelias nuo pirmųjų strateginių susitikimų iki pilnaverčių robotų diegimo gamyklose, kuriose daug rankų darbo. Bendrovė dirba su įvairiais sektoriais: mažmenine prekyba, logistika, trečiųjų šalių logistikos operatoriais, automobilių ir elektronikos pramone. Robotai planuojami naudoti medžiagų pervežimui, tikslioms manipuliacijoms ir surinkimo darbams.
Rekordiniai kūrimo terminai
Pirmasis ratinis robotas buvo sukurtas per 10 mėnesių. Nuo pradinių brėžinių iki pilnaverčio dvikojio roboto, gebančio dinamiškai vaikščioti, prireikė vos trijų mėnesių. Vienas sudėtingiausių etapų buvo perėjimas nuo ratinės platformos prie dvikojės konstrukcijos.
Komanda daug dėmesio skyrė vadinamajam dinaminiam stabilumui – roboto gebėjimui išlaikyti pusiausvyrą judant ir ją keisti priklausomai nuo situacijos. Tai ypač sudėtinga, kai robotas turi vaikščioti, kelti ir nešti krovinius ar atlikti tikslius veiksmus nestabiliomis sąlygomis.
Tarptautinė kūrimo komanda
Projektas vienu metu buvo vystomas keliose šalyse. Vankuveryje buvo atsakinga už mechaninę dalį, robotizuotų rankų ir vaikščiojimo sistemų bandymus. Bostone susitelkta į didelio tankio baterijas ir galios elektroniką. Londonas tapo dirbtinio intelekto ir Vision-Language-Action sistemų kūrimo centru. Šios sistemos lemia roboto „mąstymą“ – tai, kaip jis apdoroja vaizdinę informaciją, supranta komandas ir jas paverčia veiksmais.
Nors aparatinė dalis išlieka itin svarbi, pati bendrovė vis labiau save pristato kaip programinės įrangos kūrėją. Filme atskirai pristatoma „KinetIQ“ sistema – tai robotų parko valdymo platforma, leidžianti koordinuoti tiek ratinių, tiek dvikojų robotų darbą vykdant sudėtingas užduotis.
„Capability Factory“ ir naujų įgūdžių mokymas
Pagrindiniu požiūrio akcentu tapo vadinamoji „Capability Factory“ koncepcija. Bendrovė teigia dabar galinti išmokyti robotą naujo elgesio simuliacijoje ir perkelti jį į realią mašiną per mažiau nei 24 valandas. Tai reiškia, kad klientai ir partneriai gali daug greičiau apmokyti robotus naujų įgūdžių ir palaipsniui tobulinti jų darbą, neprarandant laiko ilgam testavimui realioje aplinkoje.
Filmo pasirodymas sutapo su sparčiu užsakymų skaičiaus augimu. Anksčiau buvo skelbta apie 20 500 išankstinių užsakymų, o dabar jų jau 30 000. Kol kas kalbama apie išankstines, teisiškai neįpareigojančias paraiškas, tačiau skaičiai rodo didelį rinkos susidomėjimą.
Pirmieji rezultatai pramonėje
2026 m. pradžioje „Humanoid“ robotai pasiekė pastebimų rezultatų didžiųjų pramonės įmonių gamyklose. „Siemens“ gamykloje ratinis robotas HMND 01 Alpha savarankiškai gabeno konteinerius prie konvejerių ir pasiekė 90 % sėkmingų autonominio judėjimo bandymų.
„Ford“ gamykloje Kelne robotas, abiem rankomis dirbęs su skardos lakštais, 60 % viršijo iš anksto numatytus našumo rodiklius. Be to, „Schaeffler“ pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią šios įmonės gamyklose visame pasaulyje bus diegiami šimtai robotų.
Nuo „Alpha“ prie „Beta“ fazės
Nors rezultatai įspūdingi, „Humanoid“ pabrėžia, kad dabartinė „Alpha“ fazė tebėra tyrimų etapas. Šios versijos dar nėra pasirengusios masinei gamybai ar ilgalaikiam, pilnai komerciniam naudojimui.
Įmonė pereina prie „Beta“ fazės. Nuo 2026 m. trečiojo ketvirčio planuojama pristatyti versijas, tinkamas serijinei gamybai. Būtent šie modeliai turėtų pradėti generuoti pirmąsias reikšmingas pajamas ir leisti palaipsniui išplėsti robotų diegimą nuo kelių dešimčių iki tūkstančių vienetų.
