Tikimybė mirti savo gimimo dieną gali siekti beveik 14 procentų. Ir niekas tiksliai nežino, kodėl taip nutinka!
Viljamas Šekspyras mirė savo gimimo dieną. Ir jis nebuvo vienintelis, kuriam pasitaikė tokia „sutapimo“ situacija. Yra statistinių duomenų, patvirtinančių, kad tikimybė mirti savo gimimo dieną yra didesnė už vidutinę, lyginant su bet kuria kita metų diena.
2012 m. rugpjūtį paskelbtame tyrime buvo analizuojamos visos mirties priežastys, atsižvelgiant į mirusiojo gimimo datą. Iš pradžių šie duomenys buvo renkami siekiant patikrinti vadinamąją mirties atidėjimo teoriją, pagal kurią sunkiai sergantis žmogus esą kažkokiu būdu gali „palaukti“ ir neatidėliotiną mirtį nukelti tam, kad sulauktų ir dar kartą atšvęstų savo gimtadienį.
Tačiau mokslininkai nustatė priešingą reiškinį. Išanalizavus beveik 2,4 milijono šveicarų, vyresnių nei 1 metų, mirtingumo duomenis laikotarpiu nuo 1969 iki 2008 metų, paaiškėjo, kad tikimybė mirti būtent savo gimimo dieną yra 13,8 procento. Žmonėms, vyresniems nei 60 metų, šis rodiklis išauga net iki 18 procentų.
Žinoma, į šią statistinę imtį patenka ir tie žmonės, kurie gimtadienio dieną nusižudė. Nors tai ir yra dalis bendro skaičiaus, tyrime nustatyta, kad pagrindinės mirties priežastys vis dėlto buvo lėtinės širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat onkologinės ligos.
Kodėl žmonės taip dažnai miršta per savo gimimo dieną?
Viena iš teorijų teigia, kad per gimtadienius žmonės būna fiziškai aktyvesni nei įprastai: šoka, mylisi, rengia šventes, daugiau juda. Toks krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai gali išprovokuoti anksčiau nepastebėtas sveikatos problemas ir paspartinti mirtį nuo jau esamų ligų.
Kitas svarbus šventimo veiksnys – alkoholis. Jo vartojimas didina nelaimingų atsitikimų, kritimų, traumų ir kitų netikėtų įvykių riziką, kurie kai kuriais atvejais taip pat baigiasi mirtimi.
Deja, niekas kol kas negali tiksliai įvardyti, kas lemia šio keisto ir bauginančio fenomeno atsiradimą. Mokslas tik užfiksavo dėsningumą, tačiau jo priežastys vis dar lieka iki galo nepaaiškintos.
