Rumunijos mokslininkai ledyninėje Skerišoaros oloje aptiko senovinę bakteriją, kuri daugiau kaip 5000 metų buvo įkalinta lede. Šis atradimas ne tik atskleidžia, kaip giliai gamtoje įsišaknijusi atsparumo antibiotikams evoliucija, bet ir suteikia vilčių kuriant naujus vaistus prieš pavojingas „superbakterijas“.
Rumunijos mokslininkai aptiko unikalų bakterijos Psychrobacter SC65A.3 štamą, kuris daugiau kaip 5000 metų išbuvo įšalęs Skerišoaros ledo oloje. Tai nustebino tyrėjus: pati bakterija yra atspari daugeliui šiuolaikinių vaistų, tačiau kartu gali naikinti kitas pavojingas, vaistams atsparias „superbakterijas“.
Natūralus atsparumas, atsiradęs dar iki šiuolaikinės medicinos
Genomo analizė parodė, kad ši senovinė bakterija turi daugiau kaip 100 atsparumo genų. Tai patvirtina, jog apsaugos nuo antibiotikų mechanizmai gamtoje vystėsi gerokai anksčiau, nei žmonija pradėjo taikyti antibakterinę terapiją.
Pasak tyrimo bendraautorės, mikrobiologės Kristinos Purkarijos, Psychrobacter SC65A.3 štamas pasižymi atsparumu daugeliui šiuolaikinių antibiotikų, tačiau kartu geba slopinti kelių pagrindinių, antibiotikams atsparių supermikrobų augimą.
Paaiškėjo, kad bakterija yra nejautri 10 rūšių antibiotikų, kurie šiandien naudojami tuberkuliozei, šlapimo takų infekcijoms ir kolitui gydyti, įskaitant rifampiciną ir vankomiciną.
Siekiant gauti mėginių, mokslininkai „didžiojoje salėje“ išgręžė 24 metrų ilgio ledo gręžinį. Šis ledo pjūvis yra tarsi maždaug 13 000 metų trukmės laiko juosta. Išskirto bakterijų štamo genomo sekoskaita atskleidė beveik 600 genų, kurių funkcijos dar nežinomos ir gali slėpti naujus medicininius sprendimus, taip pat 11 genų, galinčių naikinti arba stabdyti kitų virusų, grybelių ir bakterijų augimą.
Dvigubas iššūkis: rizikos ir galimybės
Mokslininkai pabrėžia, kad šis atradimas turi dvigubą reikšmę. Viena vertus, dėl klimato kaitos tirpstant senoviniams ledynams, tokie atsparumo genai gali būti išlaisvinti ir išplisti tarp šiuolaikinių bakterijų. Tai dar labiau sustiprintų visame pasaulyje augančią atsparumo antibiotikams krizę.
Kita vertus, unikalūs Psychrobacter gaminami fermentai ir antimikrobinės medžiagos gali tapti pagrindu kurti naujos kartos vaistus. Pasak Purkarijos, šios bakterijos medicinai yra kritiškai svarbios, tačiau darbas su jomis reikalauja itin griežtų saugumo priemonių, kad būtų išvengta jų nekontroliuojamo plitimo.
Mokslininkų teigimu, tokie atradimai rodo, kad senovinėse ekosistemose glūdi ir potencialios grėsmės, ir didžiulės galimybės – nuo naujų ligų sukėlėjų iki naujų vaistų prieš pavojingiausius šiuolaikinius mikrobus.
