Nepaisant JAV pasiuntinių Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio pastangų, dar vienas Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono derybų raundas Ženevoje baigėsi be apčiuopiamų žingsnių Rusijos pradėtam karui Ukrainoje užbaigti.
Po dviejų intensyvių ir chaotiškomis vadintų derybų dienų ir Rusija, ir Ukraina tvirtino, kad konstruktyvus dialogas tęsiasi, tačiau abi pusės vis dar smarkiai išsiskiria dėl pagrindinių teritorinių ir politinių klausimų.
Derybose nepavyko pasiekti jokio platesnio proveržio dėl karo veiksmų sustabdymo, karo belaisvių apsikeitimo ar susitarimo dėl smūgių energetikos infrastruktūrai nutraukimo.
Derybos vis labiau virsta politiniu spektakliu, kuriame kiekviena pusė stengiasi įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad būtent kita pusė kalta dėl užsitęsusio karo.
Ukraina ne kartą ragino JAV daryti didesnį spaudimą Rusijai ir suteikti konkrečias saugumo garantijas, būtinas karui užbaigti. Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį sakė manąs, kad Trumpas gali priversti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną daryti prasmingas nuolaidas.
„Kiek girdėjau iš mūsų grupės, derybos buvo konstruktyvios. Karinių derybų grupė turi bendrą supratimą, kaip būtų galima prižiūrėti paliaubas ir karo pabaigą, jei atsirastų politinė valia jam pasibaigti“, – po derybų trečiadienį žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak Zelenskio, JAV tikrai dalyvaus karo pabaigos stebėsenoje, ir tai jau yra „konstruktyvus signalas“.
Tačiau jautriais politiniais klausimais – dėl teritorijų Ukrainos rytuose ir dėl Zaporižios atominės elektrinės kontrolės – pozicijos išlieka diametraliai priešingos.
„Politiniu aspektu derybos buvo sunkios. Nors matau pažangą kariniu lygmeniu, čia tokios pažangos nėra. Šalys sutarė tęsti dialogą. Tačiau daugiau detalių sužinosiu, kai Ukrainos derybininkai grįš“, – pridūrė Zelenskis.
Rusijos pusė taip pat pripažino, kad derybos buvo sunkios. Trečiadienio susitikimas tetruko dvi valandas, nors antradienį derybos truko net šešias.
Vladimiras Medinskis, Putino paskirtas derybininkas, po susitikimo sakė, kad derybos buvo sunkios, bet dalykiškos, ir patvirtino, jog naujas susitikimas su ukrainiečiais numatytas artimiausiu metu.
Witkoffas teigė, kad vien jau faktas, jog vyksta dialogas, yra sėkmė, kurią jis priskiria JAV prezidentui Donaldui Trumpui, tačiau pripažino, kad kol kas šalys labiau kalbasi, nei dėl ko nors realiai susitaria.
Su derybų eiga susipažinęs šaltinis teigė, kad šis raundas iš tiesų nebuvo „toks jau geras“. Anot jo, delegacijos prie stalo sėdo su skirtingais lūkesčiais, todėl daug kas buvo „painu“.
Dar prieš prasidedant deryboms Rusijos delegacija skelbė, jog pagrindinis dėmesys bus skiriamas teritoriniams klausimams, o Ukrainos derybininkai planavo koncentruotis į humanitarinius ir saugumo aspektus.
„Dirbame ties pagrindinėmis nuostatomis, kurios būtinos procesui užbaigti. Tai sudėtingas darbas, reikalaujantis visų šalių pritarimo ir laiko. Pažanga yra, tačiau detalių kol kas atskleisti negalime“, – sakoma Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo trečiadienį paskelbtame pareiškime.
Jo teigimu, kitas žingsnis – pasiekti tokį suderinimo lygį, kad parengti sprendimai galėtų būti pateikti prezidentams svarstyti. „Mūsų užduotis – parengti tikrą, o ne formalų pagrindą šiam procesui. Galutinis tikslas nesikeičia – teisinga ir tvari taika“, – pabrėžė Umerovas.
