Didėjant įtampai tarp NATO ir Rusijos bei Europoje atsinaujinus diskusijoms dėl branduolinio atgrasymo, Estija paskelbė esanti pasirengusi svarstyti sąjungininkų branduolinės ginkluotės dislokavimą savo teritorijoje. Tokia pozicija Taline laikoma dar vienu žingsniu stiprinant kolektyvinę gynybą ir atgrasymo politiką.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad šalis neturi doktrinos, kuri draustų sąjungininkų branduolinės ginkluotės dislokavimą šalies teritorijoje. Pasak jo, Talinas nepritars jokiems apribojimams, jei NATO manytų, kad toks žingsnis yra būtinas bendriems gynybos planams įgyvendinti.
„Mes nesame prieš branduolinės ginkluotės dislokavimą mūsų teritorijoje. Neturime tokios doktrinos, kuri tai draustų, jeigu NATO, vadovaudamasi mūsų gynybos planais, nuspręstų, pavyzdžiui, dislokuoti branduolinį ginklą ir Estijoje“, – pabrėžė Tsahkna.
Ministro teigimu, Europa neturėtų atmesti kolektyvinio branduolinio atgrasymo koncepcijos NATO rėmuose, nes ji išlieka vienu iš pagrindinių žemyno saugumo ramščių. Estija, būdama NATO rytinio flango valstybė ir tiesiogiai jaučianti Rusijos keliamas grėsmes, remia griežtesnę ir aiškesnę atgrasymo politiką.
Branduolinio saugumo tema šiuo metu vis dažniau aptariama ir kitose Europos šalyse. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neseniai surengė konfidencialias derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl bendros „branduolinės skėčio“ koncepcijos Europai. Tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis Prancūzija pateiks konkretesnius pasiūlymus dėl savo branduolinio atgrasymo galimybių praplėtimo kitoms Europos valstybėms, tačiau ši perspektyva vis dar išlieka neaiški ir kelia diskusijų.
Diskusijos dėl branduolinio ginklo skamba ir Lenkijoje. Lenkijos prezidentas Andrzejus Navrockis pareiškė, kad šaliai būtina plėtoti nuosavą branduolinį potencialą, siekiant sustiprinti nacionalinį saugumą Rusijos keliamų grėsmių fone. Vis dėlto šis pareiškimas Lenkijoje sulaukė griežtos kritikos – tiek politiniame elite, tiek tarp ekspertų akcentuota, jog tai buvo savavališka ir su partneriais nederinta idėja apie „branduolinį projektą“.
Branduolinio saugumo tema aktuali ir kitoms regiono šalims. Slovakija, reaguodama į augančius saugumo iššūkius, nusprendė modernizuoti dar Šaltojo karo laikais pastatytus branduoliniams incidentams ir karo grėsmėms skirtus bunkerius. Šie darbai siejami su padidėjusia rizika dėl karo Ukrainoje ir apskritai nestabilios saugumo aplinkos Europoje.
Visoje Europoje atnaujintos diskusijos apie branduolinį atgrasymą verčia valstybes iš naujo vertinti savo vaidmenį NATO struktūrose, kolektyvinės gynybos mechanizmus bei ilgalaikę saugumo strategiją. Estijos signalas, kad Talinas neprieštarautų sąjungininkų branduolinės ginkluotės dislokavimui, yra šios platesnės tendencijos dalis ir dar vienas ženklas, jog Rytų Europos šalys siekia labiau apčiuopiamo NATO saugumo garantijų įtvirtinimo.
