Peru dar kartą atsidūrė pasaulio dėmesio centre: vos po keturių mėnesių kadencijos iš pareigų nušalintas prezidentas Chosė Džeris. Šis sprendimas dar labiau pagilino politinę krizę šalyje, kurioje per kelerius metus nuolat keičiasi valstybės vadovai, o piliečių pasitikėjimas valdžia toliau smunka.
Peru kongresas antradienį nubalsavo už prezidento Chosė Džerio nušalinimą iš pareigų. Tai įvyko praėjus vos keturiems mėnesiams po jo inauguracijos.
Pagrindinė priežastis – skandalas dėl neskelbtų prezidento susitikimų su Kinijos verslininku, žiniasklaidoje jau pramintas „Čifageitu“. Skandalas kilo, kai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Džeris vėlų vakarą atvyksta į restoraną susitikti su kinų verslininku Džihua Jangu – prekybos verslo savininku ir energetikos projekto koncesininku. Apie šį susitikimą oficialiai nebuvo pranešta.
Už Džerio nušalinimą balsavo 75 parlamentarai, 24 pasisakė prieš, trys susilaikė. Esamas kongreso pirmininkas Fernando Rospiljozė, kuris pagal konstituciją turėjo perimti prezidento įgaliojimus, atsisakė tai daryti. Dabar įstatymų leidėjai turi išrinkti naują kongreso pirmininką – jis automatiškai taps laikinuoju valstybės vadovu.
Taip Peru artėja prie situacijos, kai per aštuonerius metus šalis turės jau aštuntą prezidentą. Chosė Džeris tapo trečiu iš eilės prezidentu, kuris buvo nušalintas anksčiau laiko.
Dar vienas vadovo pasitraukimas tik sustiprino beveik dešimtmetį trunkančią politinę nestabilumo bangą šalyje.
Politikos krizė ir visuomenės nuotaikos
Dažna valdžios kaita, kaip pažymi tarptautiniai apžvalgininkai, atskleidžia gilią Peru politinės sistemos krizę. Valdžios institucijos negeba efektyviai reaguoti į svarbiausias problemas – augančią nusikalstamumo bangą ir įsigalėjusią korupciją.
Šalis gyvena trumpalaikių administracijų sąlygomis: vyriausybės keičiasi taip greitai, kad nebeturi realių galimybių įgyvendinti struktūrinių reformų. Tuo pat metu itin nepopuliarus kongresas stengiasi sustiprinti savo pozicijas, vis naujai nuversdamas prezidentus.
Viena iš parlamentarų, Rūt Luk, palaikiusi sprendimą nušalinti Džerį, pabrėžė, kad šaliai reikia lyderio, kuris iš tikrųjų prioritetu laikytų saugumą ir visuomenės interesus.
„Prašome užbaigti šią agoniją ir užtikrinti tikrąjį pereinamąjį laikotarpį, kurio tikisi piliečiai. Ne tokį pereinamąjį laikotarpį, kurį lydėtų paslėpti interesai, įtakos prekyba, slaptos derybos ir mįslingos figūros su gobtuvais. Mes tokio pereinamojo laikotarpio nenorime“, – pareiškė ji.
Naujos grėsmės prieš rinkimus
Politinis nestabilumas gali dar labiau sustiprėti artėjant balandžio 12 d. numatytiems rinkimams. Analitikų teigimu, daugelį parlamentarų sprendimų šiandien lemia būtent priešrinkiminiai skaičiavimai.
Analitinio centro „Tarpamerikiečių dialogas“ vadovas Maiklas Šifteris atkreipė dėmesį, kad dalis įstatymų leidėjų sąmoningai atsiribojo nuo Džerio, bijodami prarasti rinkėjų paramą.
Džeris tapo prezidentu spalį, kai kongresas nušalino jo pirmtakę Diną Boluarte dėl korupcijos skandalų ir visuomenės nepasitenkinimo dėl augančio nusikalstamumo. Kadangi Boluarte neturėjo viceprezidento, tuometinis parlamento pirmininkas Džeris buvo kitas eilėje perimti valstybės vadovo postą.
Ekonomika – santykinai stabili
Nepaisant politinės sumaišties, Peru ekonomika, stipriai priklausoma nuo kasybos sektoriaus, kol kas išlieka gana atspari. 2025 m. šalies BVP augo 3,4 %, o infliacija siekė apie 1,7 %. Tai rodo tam tikrą ekonominių procesų atsiskyrimą nuo nuolatinių politinių sukrėtimų.
Vis dėlto ekspertai perspėja: jei politinė krizė gilės, ilgainiui tai gali paveikti investuotojų pasitikėjimą ir ekonomikos plėtros perspektyvas.
