Dirbtinio intelekto vaizdo generavimo technologijoms sparčiai tobulėjant, vis dažniau kyla teisiniai ginčai dėl prekių ženklų ir intelektinės nuosavybės apsaugos. Vienas naujausių pavyzdžių – „Cameo“ ir „OpenAI“ byla JAV, kurioje socialinių tinklų žvaigždžių ir kitų žinomų asmenų vaizdo sveikinimų platforma siekia apginti savo prekių ženklą nuo, jų manymu, klaidinančio naudojimo dirbtinio intelekto įrankiuose.
„Cameo“ – platforma, kurioje įžymybės parduoda trumpus, personalizuotus vaizdo įrašus – pasiekė preliminarią pergalę prekių ženklo byloje prieš „OpenAI“. Kalifornijos teisėjas nusprendė, kad dirbtinio intelekto vaizdo generavimo įrankis „Sora“ negali naudoti termino „cameo“ ar bet kurios jo variacijos, galinčios sukelti painiavą vartotojams. Laikinasis suvaržymas šioje byloje buvo pirmą kartą pritaikytas dar praėjusių metų lapkritį.
Ieškinys buvo pateiktas reaguojant į „Sora“ programėlėje nuo pat jos pristatymo buvusią funkciją, pavadintą „Cameo“. Ši funkcija leido vartotojams generuojamuose vaizdo įrašuose pridėti bet kokį atvaizdą. „Cameo“ tvirtino, kad toks pavadinimo naudojimas tokioje aplinkoje gali klaidinti vartotojus ir silpninti jų prekių ženklo atpažįstamumą. Nepaisant ieškinio, „OpenAI“ kurį laiką toliau tęsė šios funkcijos naudojimą.
JAV apygardos teisėja Eumi Lee šeštadienį nusprendė, kad „Cameo“ ieškinys turi didelę tikimybę būti patenkintas, ir patvirtino preliminarų draudimą, kuriuo „OpenAI“ laikinai užkirstas kelias toliau naudoti „Cameo“ pavadinimą. „OpenAI“ atstovas, komentuodamas sprendimą, pabrėžė nesutinkantis su ieškinyje išdėstytais teiginiais, esą niekas negali pretenduoti į išskirtinę teisę į žodį „cameo“, ir teigė, kad bendrovė ketina toliau ginti savo poziciją teisme.
Ši byla – tik viena iš daugelio pastaruoju metu pagreitį įgavusių intelektinės nuosavybės ginčų prieš dirbtinio intelekto kūrėjus. Vaizdo generavimo technologijoms tobulėjant, įvairių teisių turėtojai – nuo autorių ir muzikos leidėjų iki didžiųjų kino studijų – vis aktyviau kreipiasi į teismus, siekdami apginti savo kūrinių ir prekių ženklų teises. Tokios bendrovės kaip „OpenAI“, „Anthropic“, „Perplexity“ ir kiti rinkos dalyviai vis dažniau atsiduria teisminių procesų centre, kuriuose sprendžiama, kaip derinti technologinę pažangą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.
