2025 m. rugpjūčio 20 d. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) teisėjo Nikolaso Gižu (Nicolas Guillou) gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis: nuo gerbiamo teisėjo jis akimirksniu tapo pariju Amerikos bendrovėms.
Tą dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė jam sankcijas už tai, kad teisėjas autorizavo arešto orderio išdavimą Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanjahu ir gynybos ministrui Joavui Galantui dėl jų vaidmens naikinant Gazos Ruožą.
Nuo to laiko Gižu gyvenimas tapo nuolatiniu išbandymu ir aiškiai parodė, kokia didelė yra europiečių priklausomybė nuo JAV paslaugų, ypač dabar, kai transatlantinė įtampa auga.
Teisėjui ir jo šeimai uždrausta atvykti į JAV, tačiau skaudžiausiai sankcijos smogia būtent Europoje. Jis beveik negali naudotis kreditinėmis kortelėmis, nes rinkoje dominuoja „Visa“ ir „Mastercard“; dauguma skaitmeninių paslaugų jam tapo neprieinamos, o net ir internetiniai užsakymai gali būti blokuojami, jei grandinėje atsiranda Amerikos tarpininkas – pavyzdžiui, tokių pristatymo paslaugų kaip UPS atveju.
„Sankcijų esmė yra draudimas bet kuriam JAV fiziniam ar juridiniam asmeniui teikti paslaugas sankcionuotam asmeniui arba iš jo tas paslaugas gauti“, – antradienį žurnalistams pasakojo Gižu.
Pasak jo, kai kurie bankai taiko vadinamąjį „perdėtą laikymąsi“ – automatiškai atmeta visus mokėjimus, susijusius su sankcionuotais asmenimis.
„Tai nutiko ir kai kuriems mano kolegoms: jų pavedimai ar pirkimai buvo atmesti, nes sandorio kitai pusei priklausantis bankas atsisakė priimti pinigus iš sankcionuoto asmens“, – sakė prancūzų teisėjas.
„Didžiausia problema kyla tada, kai atsiranda paslaugos, kurioms iš esmės nėra jokios europietiškos alternatyvos.“
Gižu prisiminė, kaip jis Prancūzijoje užsisakė viešbutį per JAV kelionių bendrovę „Expedia“, tačiau vos po kelių valandų rezervacija buvo atšaukta vien dėl to, kad jis yra įtrauktas į sankcionuotų asmenų sąrašą.
Šiuo metu tokioje pačioje situacijoje atsidūrę 11 TBT teisėjų.
„Suverenumo skydas“ Europai
Teisėjas ragina Europos Sąjungą kurti savarankiškus, nuo JAV nepriklausomus įrankius – tarp jų ir skaitmeninį eurą – kurie padėtų apsaugoti Europą ir jos piliečius nuo ekstrateritorinių JAV priemonių.
„Vienintelis veiksmingas atsakas į tokias sankcijas gali būti tik europinio lygmens. Jam reikia pakankamai stiprios ekonominės bazės ir pakankamai galingo politinio bei ekonominio užmojo“, – aiškino jis.
Pasak Gižu, ES privalo priimti įstatymus, kurie sukurtų „tikrą europinį suverenumo skydą“ ir užtikrintų, kad europietiškos paslaugos liktų prieinamos visiems Europos veikėjams, net ir susiduriant su trečiųjų šalių sankcijomis.
Teisėjas perspėjo, kad JAV sankcijos gali praktiškai ištrinti civilinį gyvenimą tiems, kurių kasdienybė visiškai perkelta į internetą.
„Man penkiasdešimt. Aš dar prisimenu devyniasdešimtuosius. Nėra lengva, bet aš žinau, kaip gyventi ir be visų šių skaitmeninių patogumų. Tačiau jeigu sankcijos būtų pritaikytos šiandieniniams dvidešimt penkerių jaunuoliams, kurių visas gyvenimas vyksta internete, manau, tokios sankcijos jiems reikštų tikrą pilietinę mirtį“, – teigė jis.
Gižu įspėja ir dėl galimo bauginamojo efekto. Sankcijų rizika gali paveikti teisėjų, politikų ar pareigūnų sprendimus ir nepriklausomumą, ypač kai kalbama apie jautrius tarptautinius ar skaitmeninio reguliavimo klausimus.
Keletas ES tarnautojų buvo viešai įvardyti JAV ataskaitose dėl jų darbo rengiant ES skaitmeninius teisės aktus, kuriuos kritikuoja Baltieji rūmai.
Net buvęs Europos Komisijos narys Thierry Bretonas kurį laiką negalėjo gauti JAV vizos dėl to, kad inicijavo Skaitmeninių paslaugų aktą (Digital Services Act). Šis teisės aktas numato baudas ir turinio moderavimo taisykles didžiosioms platformoms – pirmiausia JAV technologijų milžinėms.
Anot Gižu ir jo kolegų, tokios istorijos turėtų tapti rimtu perspėjimu Europos politikams: be nuosavos finansinės ir skaitmeninės infrastruktūros Europa išlieka pažeidžiama ir priklausoma nuo užsienio politinių sprendimų.
