Didžiosios technologijų įmonės vis labiau pasineria į dirbtinio intelekto (DI) plėtrą ir šiemet numato daugiau kaip 700 mlrd. JAV dolerių (apie 590 mlrd. eurų) kapitalo išlaidas – tai maždaug 75 proc. daugiau nei 2025 metais.
Per pastarąsias savaites kelios didžiosios JAV technologijų korporacijos paskelbė savo finansinius rezultatus ir pateikė 2026 metų išlaidų prognozes. Prie jų prisidėjo ir pagrindinių analitikų vertinimai.
Labiausiai Volstrito dėmesį patraukė šių metų kapitalo išlaidų (CapEx) įverčiai – bendrai kalbama apie daugiau nei 700 mlrd. JAV dolerių (apie 590 mlrd. eurų) investicijas į DI infrastruktūrą.
Ši suma viršija visą 2025 metais prognozuojamą nominalų Švedijos – vienos didžiausių Europos ekonomų – BVP, rodo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimai.
JAV Puslaidininkių pramonės asociacija taip pat prognozuoja, kad pasauliniai lustų pardavimai šiemet pirmą kartą istorijoje pasieks 1 trln. JAV dolerių (apie 842 mlrd. eurų).
Be to, tokie didieji bankai ir konsultacijų bendrovės kaip „JPMorgan Chase“ ir „McKinsey“ tikisi, kad visos pasaulinės DI kapitalo išlaidos iki 2030 m. viršys 5 trln. JAV dolerių (apie 4,2 trln. eurų). Pagrindinė priežastis – „astronominė skaičiavimo galios paklausa“.
Kapitalo išlaidos – tai lėšos, kurias įmonė skiria ilgalaikiam turtui (nekilnojamajam turtui, įrangai, technologijoms) kurti, atnaujinti ar prižiūrėti. Tokios investicijos skirtos tam, kad įmonė per kelerius metus padidintų savo pajėgumus ir veiklos efektyvumą.
Šios išlaidos nėra iškart pilnai nurašomos sąnaudoms. Jos kapitalizuojamos balanse ir palaipsniui nudėvimos, todėl CapEx laikomas vienu pagrindinių rodiklių, parodančių, kiek įmonė investuoja į būsimą augimą ir operacinį atsparumą.
Šių metų šuolis rodo aiškų lūžio tašką, prasidėjusį dar 2025-aisiais, kai, vertinama, didžiosios technologijų bendrovės į DI kapitalo išlaidas investavo apie 400 mlrd. JAV dolerių (337 mlrd. eurų).
„Nvidia“ įkūrėjas ir vadovas Jensenas Huangas ne kartą yra sakęs, įskaitant ir Pasaulio ekonomikos forumą Davose praėjusį mėnesį, kad šiuo metu vyksta „didžiausias infrastruktūros kūrimo projektas žmonijos istorijoje“.
Hiperskalių statymas va bank
2026 m. investicijų viršūnėje – „Amazon“, kuri viena planuoja skirti milžiniškus 200 mlrd. JAV dolerių (170 mlrd. eurų).
Šį skaičių galima palyginti su tuo, kad vien tik „Amazon“ DI kapitalo išlaidos šiemet viršys bendrai sudėtinį trijų Baltijos šalių 2025 m. nominalų BVP, remiantis TVF prognozėmis.
„Alphabet“, „Google“ patronuojančioji bendrovė, numato 185 mlrd. JAV dolerių (155 mlrd. eurų) išlaidas, „Microsoft“ ir „Meta“ – atitinkamai 145 mlrd. (122 mlrd. eurų) ir 135 mlrd. (113 mlrd. eurų).
„Oracle“ taip pat padidino savo 2026 m. CapEx iki 50 mlrd. JAV dolerių (42,1 mlrd. eurų) – tai beveik 15 mlrd. (12,6 mlrd. eurų) daugiau nei ankstesnėse prognozėse.
Tesla“ savo ruožtu planuoja beveik dvigubinti investicijas iki maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (16,8 mlrd. eurų). Šios lėšos daugiausia bus skirtos robotaksių parko plėtrai ir humanoidinio roboto „Optimus“ kūrimui.
Kita Elono Musko įmonė, xAI, 2026 m. taip pat žada išleisti bent 30 mlrd. JAV dolerių (25,2 mlrd. eurų).
Misisisipėje planuojama statyti naują 20 mlrd. JAV dolerių (16,8 mlrd. eurų) vertės duomenų centrą „MACROHARDRR“. Valstijos gubernatorius Tate’as Reevesas teigė, kad tai „didžiausia privataus sektoriaus investicija valstijos istorijoje“.
xAI plės ir vadinamąjį „Colossus“ – duomenų centrų klasterį Tenesyje, kurį Muskąs yra pavadinęs didžiausiu DI superkompiuteriu pasaulyje.
Be to, mėnesio pradžioje xAI buvo įsigyta „SpaceX“ už akcijas. Sandorio metu „SpaceX“ buvo įvertinta 1 trln. JAV dolerių (842 mlrd. eurų), o xAI – 250 mlrd. (210 mlrd. eurų). Taip sukurta apie 1,25 trln. JAV dolerių (1,05 trln. eurų) vertės grupė, laikoma brangiausia privačia bendrove istorijoje.
Sklando pranešimai, kad „SpaceX“ planuoja šiemet rengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Teigiama, kad „Morgan Stanley“ derasi dėl pagrindinio emisijos organizatoriaus vaidmens, o pasiūlyme jau būtų ir xAI ekspozicija.
Elonas Muskas teigia siekiantis sukurti „integruotą inovacijų variklį“, jungiantį DI, raketas ir palydovinį internetą. Ilgalaikiai planai apima ir kosmose įrengtus duomenų centrus, maitinamus saulės energija.
Priešingai nei daugelis konkurentų, „Apple“ ir toliau gerokai kukliau investuoja į DI – šiemet numatyta „tik“ apie 13 mlrd. JAV dolerių (10,9 mlrd. eurų).
Vis dėlto praėjusį mėnesį bendrovė paskelbė apie daugiamečius partnerystės ryšius su „Google“, pagal kuriuos „Gemini“ DI modeliai bus integruoti į naujos kartos „Apple Intelligence“ ekosistemą.
Partnerystė daugiausia orientuota į visišką balso asistento „Siri“ atnaujinimą ir įrenginiuose veikiančių DI funkcijų stiprinimą. Iš esmės galima sakyti, kad „Apple“ iš dalies „išsinuomoja“ jai reikalingas DI investicijas iš „Google“, užuot pati drastiškai didinusi savo CapEx.
„Nvidia“ finansinius rezultatus ir prognozes turi paskelbti vasario 25 dieną.
Pati bendrovė daugiausia užsiima DI lustų pardavimu ir tikimasi, kad ji pasiims didžiąją dalį technologijų milžinių investicijų – ypač didelių duomenų centrų kūrimo srityje.
Praėjusių metų rugpjūčio pajamų skambučio metu J. Huangas skaičiavo, kad vieno gigavato duomenų centro pajėgumo sukūrimas kainuos nuo 50 iki 60 mlrd. JAV dolerių (42,1–50,5 mlrd. eurų), o apie 35 mlrd. (29,5 mlrd. eurų) kiekvieno tokio projekto sumos atiteks „Nvidia“ aparatinei įrangai.
Didysis kapitalo perskirstymas
Volstritas į milžiniškas 2026 m. investicijas žiūri dvejopai.
Viena vertus, investuotojai supranta būtinybę ir skubą įgyti konkurencinį pranašumą DI eroje.
Kita vertus, daugumos įmonių pajėgumai leistų tokį mastą laikyti rizikingu, todėl dalis akcininkų akivaizdžiai sunerimę. Rinkos pakantumas tokiam išlaidavimui priklausys nuo aiškiai matomos investicijų grąžos jau šiemet, juolab kad vis dažniau šios investicijos finansuojamos didžiulėmis skolomis.
„Morgan Stanley“ vertinimu, hiperskalų debesijos paslaugų teikėjai 2026 m. skolinsis apie 400 mlrd. JAV dolerių (337 mlrd. eurų). Tai daugiau nei dvigubai viršija 2025 m. skolintą sumą – 165 mlrd. JAV dolerių (139 mlrd. eurų).
Toks šuolis gali išauginti aukšto reitingo JAV korporacijų obligacijų emisijas iki rekordinio 2,25 trln. JAV dolerių (apie 1,9 trln. eurų) lygio šiemet.
Šiuo metu prognozuojamos DI pajamos 2026 metams nė iš tolo neprilygsta planuojamoms investicijoms, tad nerimo priežastys objektyvios. Tarp jų – rizika, kad dėl technologinės pažangos brangi aparatūra itin greitai nuvertės, taip pat milžiniškos veiklos sąnaudos, pavyzdžiui, elektros energijai.
Galima drąsiai teigti, kad dabartiniai planai stipriai remiasi į ateityje tikėtinus sėkmės scenarijus.
„Google“ vadovas Sundaras Pichai šį mėnesį pripažino, kad dabartiniame investicijų į DI tempą yra „tam tikrų iracionalumo elementų“.
Dar lapkritį „Rothschild & Co“ analitikas Alexas Haisslas tapo viena iš nedaugelio kritinių balsų – jis sumažino „Amazon“ ir „Microsoft“ reitingus.
Rašte klientams analitikas atkreipė dėmesį, kad „investuotojai vertina „Amazon“ ir „Microsoft“ CapEx planus taip, lyg vis dar galiotų „debesijos 1.0“ ekonomika“, turėdamas omenyje ankstesnį mažų kaštų debesijos paslaugų modelį, leidusį technologijų milžinams per pastaruosius du dešimtmečius agresyviai plėstis.
Tačiau jis pabrėžė, kad „yra keletas problemų, rodančių, jog DI bumas greičiausiai nesikartos pagal tą patį scenarijų ir tikriausiai kainuos gerokai daugiau, nei investuotojai šiandien suvokia“.
Panašios nuomonės laikosi ir Michaelas Burry, garsėjantis tuo, kad vienas pirmųjų numatė ir uždirbo iš 2008 m. antrinės būsto paskolų krizės. Jo teigimu, dabartinis DI bumas turi burbulo požymių ir remiasi nepakeliamomis kapitalo išlaidomis.
Didžiųjų technologijų DI lenktynės stipriai finansuojamos skolintomis lėšomis. Ar ši strategija pasiteisins ir kurios įmonės taps tikrosiomis laimėtojomis, paaiškės tik po kelerių metų.
Šiuo metu viena pagrindinių laimėtojų atrodo „Nvidia“. Tuo tarpu „Apple“ renkasi kitokį kelią – ne tiek drastiškai didina savo CapEx, kiek stiprina priklausomybę nuo trečiųjų šalių, pasitelkdama „Google“. Tai visai kitoks kompromisas.
Europos pramonės deficitas
Tarp šių rekordinių investicijų vis dažniau keliami ir nepatogūs klausimai apie Europos gebėjimą konkuruoti lenktynėse, kurios vis labiau panašėja į balansų ir skolos ginklavimosi varžybas.
Europos Sąjungai ši transatlantinė priešprieša – blaivus priminimas apie savo ribotą finansinį svorį. Kol JAV įmonės per vienus metus mobilizuoja beveik 600 mlrd. eurų, ES koordinuotos pastangos neprilygsta net menkiausiam JAV technologijų gigantui.
Briuselis bando atsakyti „DI fabrikų“ iniciatyva ir pernai balandį paskelbtu „DI žemyno veiksmų planu“, kuriais siekiama mobilizuoti viešojo ir privataus sektorių investicijas.
Tačiau skaičiai kalba patys už save. Prognozuojama, kad bendra Europos išlaidų suma „suvereniems“ debesijos duomenų infrastruktūros projektams 2026 m. sudarys vos 10,6 mlrd. eurų.
Nors tai – solidus, 83 proc. siekiantis metinis augimas, JAV DI plėtros akivaizdoje tokia suma tėra statistinė paklaida.
Praėjusiais metais, kai šios ES iniciatyvos dar tik buvo svarstomos, Prancūzijos „vienaragio“ Mistral AI generalinis direktorius Arthuras Menschas teigė, kad „JAV bendrovės kasmet kuria DI projektus, prilygstančius naujai „Apollo“ programai“.
Pasak jo, „Europa kuria puikią DI reguliavimo sistemą, tačiau tik reguliavimu skaičiavimo galios lyderystės nepasieksime“.
„Mistral“ šiandien yra viena iš nedaugelio ryškesnių Europos vilties kibirkščių DI lenktynėse. Ši Prancūzijos bendrovė taiko panašias strategijas kaip ir JAV technologijų gigantai – agresyviai plečia savo fizinę infrastruktūrą.
2025 m. rugsėjį „Mistral AI“ pritraukė 1,7 mlrd. eurų C serijos investicijų pagal beveik 12 mlrd. eurų įmonės vertinimą. Didžiausia investuotoja tapo Nyderlandų puslaidininkių milžinė ASML, viena pati įnešusi 1,3 mlrd. eurų.
Pasaulio ekonomikos forume Davose praėjusį mėnesį „Mistral“ vadovas patvirtino 1 mlrd. eurų kapitalo išlaidų planą 2026-iesiems.
Vos prieš savaitę bendrovė paskelbė apie dar vieną reikšmingą – 1,2 mlrd. eurų – investiciją į duomenų centro statybas Borlenge, Švedijoje.
Kartu su Švedijos operatoriumi „EcoDataCenter“ plėtojamas objektas bus sukurtas kaip „suvereni skaičiavimo infrastruktūra“, atitinkanti griežtus ES duomenų apsaugos standartus ir naudojanti gausią žaliosios Švedijos energijos pasiūlą.
Numatoma, kad 2027 m. atidaromas centras užtikrins reikalingą didelio našumo skaičiavimo galią tolesniems „Mistral“ DI modeliams rengti ir diegti.
Šis žingsnis yra itin svarbus bendrovei – tai pirmasis didelis infrastruktūros projektas už Prancūzijos ribų ir kartu vienas iš kertinių Europos duomenų suvereniteto pastangų elementų.
Tuo tarpu JAV technologijų milžinės mėgina nuslopinti Europos reguliuotojų susirūpinimą siūlydamos vadinamuosius „švelnaus suverenumo“ sprendimus. Skirtingose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Portugalijoje, diegiami „lokalizuoti debesijos regionai“, žadantys duomenų laikymą šalyje.
Vis dėlto kritikai teigia, kad tokios sistemos techniškai išlieka priklausomos nuo JAV motininių bendrovių, todėl Europos pramonė iš esmės tebėra pažeidžiama JAV ekonomikos ir užsienio politikos sprendimų.
2026 metams įsibėgėjus, statymai aiškūs. JAV iš esmės „stato namą“ ir net savo kredito reitingą už DI dominavimą.
Europa, būdama atsargesnė ir labiau suvaržyta kapitalo trūkumo, viliasi, kad tikslingos investicijos ir griežtas reguliavimas leis jai išsikovoti suverenų, nors ir mažesnį, vaidmenį vis labiau amerikietiškomis technologijomis paremtame pasaulyje.
