Nauji archeologiniai tyrimai Kinijoje meta iššūkį iki šiol priimtai žmonių evoliucijos chronologijai. Pritaikius pažangius datavimo metodus, nustatyta, kad Homo erectus Rytų Azijoje galėjo gyventi net 600 tūkstančių metų anksčiau, nei manyta iki šiol. Tai verčia iš naujo įvertinti ankstyvųjų žmonių migracijos iš Afrikos laiką ir mastą.
Naujausi archeologų tyrimai privertė iš naujo peržiūrėti ankstyvųjų žmonių atsiradimo Rytų Azijoje chronologiją. Remiantis naujais duomenimis, Homo erectus atstovai šio regiono teritorijoje galėjo pasirodyti maždaug prieš 1,7 milijono metų – šimtais tūkstančių metų anksčiau, nei manyta iki šiol.
Šie rezultatai gauti iš naujo išanalizavus skirtingu metu Junksiane (Kinija) rastas suakmenėjusias liekanas. Iki šiol seniausi Homo erectus radiniai šioje pasaulio dalyje buvo datuojami maždaug 1,1 milijono metų. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad gomininai šiame regione galėjo gyventi jau prieš 1,7 milijono metų – maždaug 600 tūkstančių metų anksčiau už ankstesnius vertinimus.
Homo erectus laikomas tolimu šiuolaikinio žmogaus protėviu, atsiradusiu Afrikoje ir vėliau išplitusiu po didelę Eurazijos dalį. Kada tiksliai šis žmogaus pirmtakas pasiekė Rytų Aziją, ilgą laiką buvo mokslo diskusijų objektas. Nauji duomenys gali iš esmės pakeisti supratimą apie tai, kaip greitai ir kokiu mastu ankstyvieji žmonės paliko Afriką ir apsigyveno kitose teritorijose.
Tyrimo autoriai sujungė išsamią Junksiano fosilijų analizę su moderniais nuogulų datavimo metodais. Pasak vieno iš tyrėjų, Kristoferio Be, toks požiūris leido atkurti tikslesnę gomininų atsiradimo regione chronologiją. Gauti rezultatai sustiprina hipotezę apie greitą ir plačią ankstyvojo Homo erectus išplitimo bangą už Afrikos ribų.
Norėdami nustatyti radinių amžių, mokslininkai pasitelkė radijoaktyviųjų aliuminio ir berilio izotopų analizę nuosėdinėse uolienose. Šie izotopai susidaro veikiant kosminiams spinduliams, o po to, kai sluoksniai užkasami, jie ima palaipsniui irti. Lygindami izotopų santykį skirtinguose mėginiuose, tyrėjai galėjo apskaičiuoti, kiek laiko suakmenėjusios liekanos išbuvo po žeme.
Tyrimo bendraautorius Hua Tu paaiškino, kad šis metodas leidžia datuoti medžiagas, kurių amžius siekia iki penkių milijonų metų, tuo tarpu plačiai žinomas radiokarboninis datavimas yra veiksmingas tik maždaug iki 50 tūkstančių metų senumo objektams.
Tyrimo išvados kelia abejonių iki šiol nusistovėjusioms prielaidoms apie tai, kada ir kokiais maršrutais ankstyvieji žmonės paliko Afriką ir pasiekė Aziją. Vis dėlto daugybė klausimų lieka atviri: kada tiksliai Homo erectus pirmą kartą pasirodė šiame regione ir kiek ilgai čia gyveno, dar reikia tiksliau nustatyti tolimesnių tyrimų metu.
