Mokslininkus vis labiau neramina vadinamieji „pulsuojantys“ ledynai – milžiniškos ledo masės, kurios iš lėto slenkančių kalnų ledynų per kelias savaites gali virsti į dieną dešimtis metrų judančiomis ledo upėmis. Toks staigus pagreitėjimas ne tik spartina ledo tirpimą, bet ir kelia tiesioginę grėsmę kalnų regionų infrastruktūrai bei gyventojams.
Tarptautinė mokslininkų grupė išanalizavo daugiau kaip 3000 vadinamųjų „pulsuojančių“ ledynų elgseną. Paaiškėjo, kad tokie ledynai gali per labai trumpą laiką paspartinti savo judėjimą nuo lėto slinkimo iki maždaug 60 metrų per dieną. Tai kelia mirtiną pavojų kalnų regionams.
Kur vyksta šis reiškinys ir kuo jis išskirtinis?
Manoma, kad „pulsuoja“ tik apie 1 % visų pasaulio ledynų, tačiau jie yra itin dideli ir sudaro maždaug 16 % viso Žemės ledo ploto. Daugiausia tokių ledynų aptinkama Arktyje, Himalajuose ir Anduose.
Ryškiausias šio reiškinio pavyzdys – Natorstbrino ledynas Špicbergene. Jo „šuolio“ fazės metu ledynas per dešimtmetį pajudėjo apie 15 kilometrų, taip iš esmės pakeisdamas vietovės reljefą.
Kaip veikia „pulsuojantys“ ledynai?
Staigaus pagreitėjimo mechanizmas glaudžiai susijęs su vandeniu. Tirpstant ledui, vanduo susikaupia po ledynu, nes nespėja nutekėti. Susidariusi vandens sluoksnio „pagalvė“ sumažina trintį tarp ledo ir pagrindo uolienų.
Dėl to milžiniška ledo masė ima slysti daug greičiau – tarsi ant slidaus, vandeniu sutepto paviršiaus. Tokios fazės gali prasidėti ir pasibaigti per kelias savaites ar mėnesius, o visas ciklas kartojasi kas kelerius ar keliasdešimt metų, priklausomai nuo konkretaus ledyno.
Kuo tokie ledynai pavojingi?
Mokslininkai pabrėžia, kad spartesnis ledyno judėjimas jokiu būdu nėra „apsauga“ nuo klimato atšilimo. Priešingai – tokie „šūviai“ ilgainiui tik spartina ledo masės praradimą ir daro ledynus dar labiau pažeidžiamus klimato kaitai.
Šis reiškinys kelia ir tiesioginę fizinę grėsmę:
Infrastruktūros naikinimas. Pavyzdžiui, Šispero ledynas Karakorumo kalnuose užblokavo ir apgadino strategiškai svarbų Karakorumo greitkelį tarp Pakistano ir Kinijos.
Staigios ir katastrofiškos potvynės. Judantis ledas gali užtvenkti kalnų upes ir sudaryti nestabilius ledyninius ežerus. Kai tokios ledo ar nuogulų „užtvankos“ pratrūksta, susiformuoja galingi potvyniai, sunaikinantys kaimus, kelius ir tiltus žemupyje.
Grėsmė turizmui ir alpinistams. Greitai judantis ledynas suformuoja gilias plyšius ir nestabilias ledo zonas. Anksčiau saugūs maršrutai gali per trumpą laiką virsti mirtinomis spąstais.
Tyrėjai perspėja, kad dėl klimato kaitos ledynų elgsena tampa vis sunkiau nuspėjama. „Pulsuoti“ ateityje gali pradėti net ir tos ledo masės, kurios anksčiau laikytos stabilios – įskaitant ir Antarktidos ledynus.
„Teismo dienos ledynas“ ir jūros lygio grėsmė
Ypatingą susirūpinimą kelia Tveitso ledynas Antarktidoje, neretai vadinamas „Teismo dienos ledynu“. Jei jis visiškai ištirptų, pasaulinis jūros lygis galėtų pakilti apie 65 centimetrus, o tai reikštų didžiulę grėsmę pakrančių miestams visame pasaulyje.
Tarptautinė mokslininkų ekspedicija bandė išgręžti unikalų tunelį iki šio ledyno gelmių, kad nustatytų, kokiu greičiu jį ardo šiltesnis vandenyno vanduo iš apačios. Tačiau sudėtinga gręžimo operacija baigėsi rimta avarija, parodančia, kokie sunkiai pasiekiami ir pavojingi yra šie regionai net modernia įranga aprūpintoms komandoms.
Mokslininkai sutaria, kad „pulsuojantys“ ledynai yra vienas aiškiausių įspėjamųjų signalų apie greitai besikeičiančią Žemės klimato sistemą. Šių ledo milžinų elgsenos supratimas ir nuolatinis stebėjimas tampa būtinas tiek siekiant prognozuoti jūros lygio kilimą, tiek planuojant saugų kalnų regionų vystymą ir apsaugą.
