Vienos technologijos universiteto „TU Wien“ tyrėjų komanda, bendradarbiaudama su Austrijos ir Vokietijos startuoliu „Cerabyte“, sukūrė mažiausią kada nors užfiksuotą QR kodą. Jo plotas siekia vos 1,98 kvadratinio mikrometro – tai mažiau nei daugumos bakterijų dydis. Šis pasiekimas oficialiai įtrauktas į „Guinness“ rekordų knygą.
Pasak mokslininkų, šis projektas nėra vien bandymas pagerinti dydžio rekordą. Pagrindinis tikslas – pademonstruoti naujas galimybes kuriant ateities duomenų saugojimo technologijas, kuriose informacija būtų ypač tankiai užkoduota ir išliktų patikimai perskaitoma labai ilgą laiką.
Kokio jis iš tikrųjų dydžio?
QR kodas toks mažas, kad jo neįmanoma pamatyti plika akimi ar net naudojant įprastus optinius mikroskopus. Jį galima stebėti ir nuskaityti tik pasitelkus pažangų elektroninį mikroskopą.
Kodas sudarytas iš 29 × 29 modulių struktūros, o kiekvieno „pikselio“ plotis tėra 49 nanometrai. Tai maždaug dešimtadalis matomos šviesos bangos ilgio, todėl šis rezultatas aiškiai parodo, kaip toli duomenų kodavimas jau pažengė į nanometrų mastelio sritį.
Naudota technologija ir medžiagos
Kuriant šį QR kodą, tyrėjai pasitelkė fokusuoto jonų pluošto technologiją, kuria itin tiksliai išgraviravo struktūrą plonoje keraminėje plėvelėje. Keramika pasirinkta dėl savo ypatingo stabilumo, ilgaamžiškumo ir atsparumo atšiaurioms aplinkos sąlygoms.
Skirtingai nei atominiame lygmenyje sudėliotos struktūros, kurios laikui bėgant gali kisti, keramikinė medžiaga užtikrina, kad į ją įrašyta informacija išliks stabili ir įskaitoma labai ilgą laiką. Tyrimams vadovavo profesorius Paulas Mayrhoferis, o projektą įgyvendino „TU Wien“ Medžiagų mokslo ir technologijos instituto tyrėjų komanda.
Praktinė reikšmė ir galimos taikymo sritys
Ši technologija gali iš esmės pakeisti ateities duomenų saugojimo ir išsaugojimo būdus. Keramika pagrįstas nanolygmens duomenų saugojimas teoriškai leidžia svarbią informaciją išlaikyti šimtus ar net tūkstančius metų, nereikalaujant elektros energijos, aušinimo ar nuolatinės priežiūros.
Tokie sprendimai galėtų būti naudojami ilgalaikiams archyvams, mokslinių duomenų, kultūros paveldo, valstybinių dokumentų saugojimui – visur, kur būtinas maksimaliai patikimas ir ilgalaikis informacijos išsaugojimas. Kadangi po įrašymo duomenų laikmena beveik nebevartoja energijos, tai taip pat gali padėti mažinti duomenų centrų energijos sąnaudas ir aplinkosauginį poveikį, užtikrinant tvaresnį skaitmeninį saugojimą ateityje.
