JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas panaikinti plačiu mastu taikytus Donaldo Trumpo muitus prekybos partneriams pasaulyje sukėlė atsargų palengvėjimą, bet kartu ir naują neapibrėžtumo bangą.
JAV prekybos partneriai penktadienį reagavo santūriai džiaugdamiesi Aukščiausiojo Teismo sprendimu sudrausminti prezidento Donaldo Trumpo muitų politiką, tačiau jau ruošiasi kitam galimam jo prekybos išpuoliui.
Netikėtame sprendime, priimtame 6 prieš 3 balsais, aukščiausioji JAV teisminė institucija panaikino praėjusiais metais įvestus plačiu mastu taikytus „abipusiškumo“ muitus. Remdamasis jais Trumpas buvo nustatęs 15 procentų bazinį muito tarifą daugumai ES prekių ir 10 procentų muito tarifą Jungtinės Karalystės eksportui.
Šis sprendimas, susijęs su muitais, taikytais remiantis Tarptautinių ekstremaliųjų ekonominių galių aktu (International Emergency Economic Powers Act), neliečia sektorinių muitų plienui, aliuminiui, automobilių pramonei ir kitoms konkrečioms šakoms.
ES ir Jungtinės Karalystės reakcija: ramus tonas, bet daug klausimų
Europos Sąjunga, reaguodama į sprendimą, skubiai paragino užtikrinti prekybos stabilumą ir pabrėžė „prognozuojamumo prekybos santykiuose“ svarbą.
„Palaikome ryšį su Trumpo administracija ir siekiame aiškumo, kokių veiksmų jie ketina imtis reaguodami į šį sprendimą“, – sakoma Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo atstovo spaudai Olofo Gillo pareiškime.
Jungtinė Karalystė – kuri kartu su Australija susidūrė su žemiausiu taikytu „abipusišku“ muito tarifu – suskubo sumenkinti sprendimo poveikį, teigdama, kad tikisi ir toliau išlaikyti savo „privilegijuotą prekybos padėtį“ Jungtinių Valstijų atžvilgiu nepaisant teismo verdikto.
„Tai yra Jungtinių Valstijų sprendimas, tačiau mes ir toliau remsime JK verslą, kai bus skelbiama daugiau detalių“, – nurodė Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovas. Jo teigimu, Londonas bendradarbiauja su Trumpo administracija siekdamas „suprasti, kaip šis sprendimas paveiks muitus Jungtinei Karalystei ir likusiam pasauliui“.
Pradinis reakcijų tonas kitose sostinėse taip pat atspindėjo bendrą norą išvengti naujos eskalacijos po to, kai Trumpo pirmųjų metų muitų kampanija iš esmės sudrebino pokarinę pasaulio prekybos tvarką ir pakirto artimiausių Amerikos sąjungininkų pasitikėjimą.
Kartu nuogąstaujama, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas neatsako aiškiai į klausimą, ar ir kaip milijardai dolerių jau sumokėtų muitų galėtų būti grąžinti.
„Tai yra pozityvus ženklas, kad kontroliuojančios ir ribojančios valdžios institucijos JAV vis dar veikia. Vis dėlto mažai tikėtina, kad tai atneš mažiau neprognozuojamą ir racionalesnį bendradarbiavimą“, – sakė Rolandas Theisas, aukšto rango Vokietijos kanclerio Friedricho Merco centro dešinės partijos parlamentaras.
Trumpo „B planas“
Prekybos partneriai, nepaisydami dabartinio atokvėpio, plačiai tikisi, kad Trumpas ras būdų įvesti naujus, šį kartą teisiškai tvirtesnius muitus kitomis jam prieinamomis teisinėmis priemonėmis – pavyzdžiui, pasitelkdamas vadinamąsias 232 skirsnio (Section 232) tyrimų procedūras. Jos anksčiau buvo naudotos įvedant muitus užsienio plienui ir aliuminiui.
„Iš tiesų atidžiai stebėjome šį sprendimą. Vis dėlto tikimės, kad JAV administracija pasinaudos kitais teisiniais instrumentais, kad atstatytų muitus“, – sakė vienas Prancūzijos diplomatas.
Azijos valstybę Vašingtone atstovaujantis diplomatas pabrėžė, kad jų vyriausybė itin atidžiai seka galimybę, jog administracija nuspręs pereiti prie naujų muitų, taikomų pagal 301-ąjį ir 232-ąjį skirsnius.
Panašios nuomonės laikosi ir pagrindinis tarptautinės prekybos klausimus Europos Parlamente kuruojantis politikas Berndas Lange.
„Esu tikras, kad administracija dabar ieško B plano – pasitelkti kitas teisinės bazes, tokias kaip 232 ar 301 skirsniai“, – sakė Vokietijos socialdemokratas, einantis Parlamento prekybos komiteto pirmininko pareigas.
Europos derybininkai, suvokdami, kad plačiai taikyti muitai, kuriuos Trumpas paskelbė vadinamosios „Išlaisvinimo dienos“ proga praėjusių metų balandį, yra pažeidžiami teisiniu požiūriu, siekė, kad pernai liepą jo golfo kurorte Škotijoje sudarytas prekybos susitarimas būtų kaip įmanoma atsparesnis teisiniams iššūkiams. Tarp tokių apsaugos priemonių – numatytas maksimalus, „viską apimantis“ 15 procentų JAV muito tarifas daugumai ES eksportuojamų prekių.
Tačiau dėl šio susitarimo ateities vis dar tvyro neapibrėžtumas. Pagal jį ES įsipareigotų panaikinti muitus JAV pramoninėms prekėms, tačiau pats susitarimas vis dar įstrigęs Europos Parlamente, o itin svarbus balsavimas laukiamas jau kitą savaitę.
Kanada: muitai „nepagrįsti“
Kanados ir JAV prekybos ministras Dominykas LeBlancas tvirtino, kad Aukščiausiojo Teismo verdiktas sustiprina Otavos poziciją, jog Trumpo muitai yra „nepagrįsti“.
„Nors Kanada turi geriausią prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis iš visų jų prekybos partnerių, suprantame, kad mūsų laukia svarbus darbas, siekiant paremti Kanados verslus ir darbuotojus, kurie vis dar jaučia 232 skirsnio muitų plienui, aliuminiui ir automobilių sektoriui poveikį“, – teigė jis.
Ministras pridūrė, kad Kanados ir JAV santykiai šiuo metu išgyvena „transformacijos laikotarpį“.
Verslui svarbiausia – prognozuojamumas
Įmonėms, vykdančioms veiklą Jungtinėse Valstijose, didžiausią nerimą kelia ne pats sprendimas, o tolesnė teisinė ir politinė nežinomybė.
Britų Prekybos rūmų, vienijančių daugiau kaip 50 tūkstančių Jungtinės Karalystės įmonių, prekybos politikos vadovas Viljamas Beinas pažymėjo, kad Aukščiausiojo Teismo nutartis „mažai prisideda prie situacijos aiškumo verslui“. Jo teigimu, teoriškai prezidentas vis dar gali remtis 1974 m. Prekybos aktu ir Jungtinei Karalystei taikyti net dar didesnius muito tarifus.
„Teismo sprendimas taip pat kelia klausimų, kaip JAV importuotojai galės susigrąžinti jau sumokėtas rinkliavas ir ar Jungtinės Karalystės eksportuotojai, priklausomai nuo komercinių prekybos sąlygų, taip pat galės tikėtis dalies šių kompensacijų“, – pabrėžė jis.
Vokietijos inžinerinę pramonę, kuri yra vienas pagrindinių eksportuotojų į Jungtines Valstijas, atstovaujanti lobistinė organizacija palankiai sutiko Aukščiausiojo Teismo sprendimą, tačiau pabrėžė, kad neapibrėžtumas išlieka.
„Prezidentas Trumpas savo dispozicijoje turi kelias alternatyvias teises suteikiančias priemones, leidžiančias įvesti pasaulinius muitus“, – sakė Oliveris Richtbergas, Vokietijos inžinerijos federacijos (VDMA) užsienio prekybos vadovas.
„Todėl nuogąstaujame, kad 15 procentų muitas ES importui gali būti netrukus vėl įvestas.“
