Pastaraisiais metais Kinijos ir Rusijos santykiai pastebimai suintensyvėjo – bendradarbiavimas apima ne tik ekonomiką ir energetiką, bet ir jautrią karinę sritį. Remiantis viešai prieinamais prekybos duomenimis ir žiniasklaidos tyrimais, formaliai neutralios Pekino pozicijos fone reali parama Maskvai prisideda prie Rusijos galimybių tęsti karą prieš Ukrainą, apeinant Vakarų sankcijas.
2025 metais Kinija reikšmingai padidino paramą Rusijai kare prieš Ukrainą ir, tikėtina, dar labiau gilins bendradarbiavimą su Maskva 2026-aisiais.
Be nuolatinės Pekino paramos – ypač dvigubos paskirties komponentų ir kritiškai svarbių mineralų tiekimo dronų gamybai – Rusijai būtų gerokai sunkiau tęsti karą. Kinijos vadovas Si Dzinpingas jaučiasi vis tvirčiau remdamas Vladimirą Putiną, o Europos šalims darosi vis sunkiau įtikinti Pekiną prisidėti prie karo užbaigimo.
Tailando vaidmuo: tranzitinis koridorius dronams
Tailandas tapo kritiškai svarbiu tranzito tašku, per kurį dvigubos paskirties prekės pasiekia Rusiją, apeidamos Vakarų sankcijas.
Prekybos statistika rodo rekordinį šuolį: per vienuolika 2025 metų mėnesių Rusija importavo iš Tailando dronų už 125 mln. JAV dolerių. Tai sudaro net 88 % viso Tailando bepiločių orlaivių eksporto ir yra aštuonis kartus daugiau nei ankstesniais metais.
Beveik visas šis kiekis iš anksto nuperkamas Kinijoje – maždaug už 186 mln. JAV dolerių per tą patį laikotarpį. Taip sukuriama grandinė, leidžianti Pekinui formaliai išlaikyti distanciją, bet faktiškai aprūpinti Rusiją reikalingomis technologijomis.
„Draugystė be ribų“: strateginis Pekino ir Maskvos suartėjimas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Si Dzinpingas yra pasirašę susitarimą dėl tolesnio išsamaus strateginio partnerystės stiprinimo.
Po derybų su Si Dzinpingu Putinas pabrėžė, kad Rusijos ir Kinijos santykiai esą „savipakankami“ ir kad abi šalys didins nacionalinių valiutų – rublių ir juanių – dalį tarpusavio atsiskaitymuose, taip mažindamos priklausomybę nuo JAV dolerio ir euro.
Karinis Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas vystosi tyliai, bet nuosekliai, ir vis labiau daro įtaką karo prieš Ukrainą eigai. Analitikai atkreipia dėmesį, kad būtent technologinė ir pramoninė Pekino parama padeda Maskvai kompensuoti sankcijų padarytą žalą gynybos sektoriui.
Slaptas komponentų srautas: Shahed dronai ir „Alabuga“
Žurnalistų tyrimai atskleidė, kad 2023–2024 metais Kinijos įmonės perdavė sankcionuotoms Rusijos bendrovėms detalių bent už 61 mln. JAV dolerių.
Beveik ketvirtadalis šių tiekimų vertės teko Rusijos įmonėms, kurios dalyvauja Irano gamybos kamikadzė dronų „Shahed“ surinkime ir veikia specialiojoje ekonominėje zonoje „Alabuga“ Tatarstane.
Tokios išvados padarytos išanalizavus pasaulinės prekybos duomenis, kuriuos surinko rizikų ir duomenų analizės bendrovė „Sayari“. Šie duomenys rodo sistemingą, o ne atsitiktinį komponentų ir technologijų tiekimą, leidžiantį Rusijai modernizuoti ir plėsti savo bepiločių orlaivių arsenalą.
Ekspertų teigimu, būtent tokios grandinės – per trečiąsias šalis, formaliai civilinės paskirties komponentų eksportas ir dvigubos paskirties technologijos – tampa vienu didžiausių iššūkių Vakarų sankcijų politikai ir reikalauja vis griežtesnės priežiūros bei koordinuotų tarptautinių veiksmų.
