Žiemą peršalimo ir gripo atvejų daugėja, tačiau pats šaltis ligų nesukelia. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka sąlygos, kurios skatina virusų plitimą, silpnėjantis imunitetas ir socialiniai veiksniai.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad šaltas oras nėra tiesioginė susirgimo priežastis, tačiau jis sudaro palankias sąlygas tokies virusams kaip gripo virusai ar rinovirusai, kurie šaltoje ir sausoje aplinkoje išlieka aktyvūs ilgiau.
Žiemą oras tampa sausesnis, todėl lašeliai, išsiskiriantys kosint ar čiaudint, greičiau išgaruoja ir virsta smulkiomis dalelėmis. Jos ilgiau išsilaiko ore ir lengviau patenka į kitų žmonių kvėpavimo takus. Be to, sausas oras išdžiovina nosies ir ryklės gleivinę, taip susilpnindamas natūralią organizmo apsaugą nuo virusų.
Šalto oro įkvėpimas taip pat sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, dėl to sumažėja kraujotaka ir susilpnėja imuninė reakcija. Socialiniai veiksniai šį poveikį dar labiau sustiprina: žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kur virusai plinta lengviau.
Saulės šviesos stoka mažina vitamino D kiekį organizme, o šis vitaminas yra svarbus imunitetui palaikyti. Žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma, yra ypač jautrūs šaltam ir sausam orui. Specialistai pabrėžia, kad pasivaikščiojimas be striukės ar vėsi miegamojo temperatūra savaime ligos nesukelia – pagrindinį vaidmenį vis tiek atlieka virusai ir sąlygos, kurios palengvina jų plitimą.
Žiemos peršalimo ligos ir gripas yra išorės veiksnių bei virusų aktyvumo sąveikos rezultatas, o ne vien tik šaltos temperatūros pasekmė. Todėl svarbu palaikyti tinkamą patalpų oro drėgmę, pasirūpinti pakankamu saulės šviesos kiekiu ir stiprinti imunitetą – tai išlieka pagrindinės profilaktikos priemonės.
