Tankūs Neamco apskrities miškai šiaurės rytų Rumunijoje pasirodė slepiantys intriguojančią praeitį. Ten, kur tradiciniai tyrimų metodai buvo bejėgiai prieš nepraeinamą augaliją, pasiteisino LiDAR technologija. Būtent jos dėka archeologams pavyko pažvelgti po žaliu miško skraiste. Tai, ką atskleidė skenavimas, pranoko tyrėjų lūkesčius – po žeme slėpėsi milžiniška, maždaug prieš 5000 metų pastatyta senovinė tvirtovė.
LiDAR (Light Detection and Ranging) technologija nėra nauja, tačiau archeologijoje ji vis dar stebina savo galimybėmis. Veikimo principas gana paprastas: prietaisas siunčia lazerio spindulį žemės link ir išmatuoja laiką, per kurį atsispindėjusi šviesa grįžta į jutiklį. Remiantis šiais duomenimis sudaromas itin tikslus trimatis reljefo modelis, tarsi „pašalinantis“ tokias kliūtis kaip medžiai ar krūmai.
Archeologas Vasilis Diakonas, vadovavęs tyrimams, pabrėžia revoliucinį šio metodo pobūdį:
„Dabartinių technologijų ir LiDAR skenavimo dėka pavyko gauti itin tikslų beveik visos struktūros vaizdą. Užfiksavome detalių, kurių lauke tiesiog negalėjome pastebėti dėl tankios augalijos.“
Šis metodas jau anksčiau buvo taikytas miškininkystėje ir ieškant kitų užmirštų struktūrų, tačiau šį kartą jo rezultatai tapo tikru lūžio tašku. Dronai, aprūpinti LiDAR skaneriais, leido detaliai sužymėti visą vietovę nekertant medžių ir neatliekant invazinių kasinėjimų, kurie dažnai sunaikina svarbų archeologinį kontekstą.
Įspūdinga tvirtovė ant epochų ribos
Skenavimas atskleidė išplėtotą gynybinių įtvirtinimų sistemą, kurios kūrėjai puikiai išnaudojo vietovės ypatumus. Tvirtovės buvo įrengtos ant aukštumų – tai užtikrino puikų matomumą ir natūralų pranašumą gynyboje. Be to, jos buvo sustiprintos griovių ir žemių pylimų tinklu. Vietovėje atlikti matavimai parodė įspūdingą šio projekto mastą.
„LiDAR skenavimas parodė, kad dauguma įtvirtintų vietų buvo įrengtos aukštesnėse, gerą matomumą turinčiose vietovėse ir sustiprintos grioviais bei net žemių pylimais, siekiant padidinti jų gynybinį pajėgumą. Vietovėje atlikti matavimai atskleidė, kad kai kurių griovių ilgis siekė kelis šimtus metrų – jų įrengimas reikalavo milžiniškų darbo sąnaudų“, – pabrėžia Diakonas.
Tokio masto grioviai – ne mažos bendruomenės darbas. Jų iškasimas reikalavo planavimo, koordinacijos ir didelio žmonių skaičiaus. Tai aiškiai rodo, kad šio regiono bendruomenė, gyvenusi neolito ir bronzos amžiaus sandūroje, buvo gana sudėtingai organizuota ir gebėjo vienytis dėl bendrų tikslų.
Pasak Vasilio Diakono, šiuolaikinė archeologija jau nebegali apsieiti be tokių priemonių kaip LiDAR. Tik jos leidžia pasiekti kitaip neprieinamas vietas ir iki galo įvertinti senųjų statinių mastą. Neamco apskrities tvirtovės atveju be lazerinio skenavimo šis įspūdingas kompleksas tikriausiai dar ilgai būtų likęs paslėptas po miško danga.
