Nuosavas būstas ilgą laiką buvo vienas pagrindinių gyvenimo etapų rodiklių – kiekvieno stabilias pajamas turinčio žmogaus siekiamybė.
Tačiau sparčiai augančios nekilnojamojo turto ir energijos kainos, nestabilios darbo rinkos sąlygos ir lengvas judėjimas po Europą pamažu keičia nusistovėjusią paradigmą.
Nekilnojamojo turto agentūros „Re/Max Europe“ kasmetinė European Housing Trend ataskaita rodo, kad beveik pusėje tirtų šalių nuosavo būsto turėtojų dalis mažėja.
Nuosavą būstą turinčių žmonių skaičius sumažėjo 2 % Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rumunijoje ir Čekijoje; 3 % – Kroatijoje ir Vengrijoje; 1 % – Graikijoje, o Turkijoje fiksuotas net 9 % nuosmukis.
Ar ši tendencija tęsis, dar neaišku, tačiau nuoma jau tapusi norma, pavyzdžiui, vokiškai kalbančiose Europos šalyse.
Austrijoje (48 %), Šveicarijoje (62 %) ir Vokietijoje (63 %) dauguma gyventojų namų nesiperka, o nuomojasi. Didelė nuomininkų dalis gyvena ir Ispanijoje (25 %), Prancūzijoje (36 %) bei Jungtinėje Karalystėje (27 %).
Atrodytų, pagrindinė kliūtis nuosavam būstui – finansai. Tačiau duomenys rodo platesnį virsmą: sprendimus vis labiau lemia gyvenimo būdas, mobilumas ir kintantys lūkesčiai.
Kas stabdo europiečius nuo nuosavo būsto įsigijimo?
Pirmiausia, net 53 % žmonių, kurie neplanuoja pirkti būsto, teigia, kad jiems visiškai tinka dabartinė situacija, rodo „Re/Max“ duomenys.
Antra pagal svarbą priežastis – labiau psichologinė nei praktinė. 21 % apklaustųjų, neketinančių įsigyti būsto, sako, kad nenori prisiimti „nuolatinės nuosavybės atsakomybės“.
Trečia priežastis – kaina ir didelės pradinės išlaidos (19 %). Tai – registracijos mokesčiai bei nekilnojamojo turto mokestis, kurie tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Belgija ar Ispanija sudaro nuo 6 % iki daugiau kaip 8 % būsto vertės.
Kiek laiko Europoje trunka sutaupyti būsto pradiniam įnašui?
Dar vienas svarbus veiksnys – pradinis įnašas. Ataskaitoje teigiama, kad Europoje vidutiniškai reikia 7,3 metų jam sukaupti, o tokiose šalyse kaip Vokietija šis laikotarpis pailgėja iki viso dešimtmečio.
Daugelis europiečių kreipiasi pagalbos į vadinamąjį „mamos ir tėčio banką“.
Daugiau nei ketvirtadalis (26 %) europiečių pirmojo būsto įsigijimui pasinaudojo artimųjų dovanotais pinigais. Graikijoje šis rodiklis siekia 38 %, Lietuvoje – 36 %. Tuo tarpu Suomijoje ir Nyderlanduose tik 12 % pirkėjų sulaukia tokios paramos.
Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje artimųjų finansinė pagalba išlieka artima Europos vidurkiui ir svyruoja nuo 20 % iki 26 %.
Lankstumas svarbiau už nuosavybę: Europos klajokliai renkasi nuomą
Finansiniai sunkumai – tik dalis paveikslo. Daugeliu atvejų nuoma – sąmoningas, gyvenimo būdo nulemtas pasirinkimas.
Apie 16 % žmonių, kurie teikia pirmenybę nuomai, taip elgiasi dėl noro būti laisviems ir galėti bet kada persikelti gyventi kitur.
Maltoje šis rodiklis šokteli iki 50 %, kas atspindi didelę užsieniečių gyventojų dalį, o Suomijoje siekia 33 %.
Labiausiai mobilia laikoma tūkstantmečio karta – 22 % šios kartos atstovų kaip vieną nuomos pasirinkimo priežasčių įvardija būtent judėjimo laisvę. Tuo tarpu Z kartos atstovų, manančių taip pat, yra gerokai mažiau – 11 %.
Dažniausios europiečių, linkusių migruoti, kryptys – Ispanija ir Vokietija (po 22 %). Toliau rikiuojasi Italija (15 %), Šveicarija (13 %) bei Jungtinė Karalystė, kuri savo patrauklumu susilygina su JAV (po 11 %).
Didmiesčiai ar mažesni miesteliai: kur noras pirkti būstą mažesnis?
Mažesnių gyvenviečių gyventojai pasirodo esantys mažiausiai motyvuoti įsigyti nuosavą būstą. 17 % žmonių, gyvenančių miestuose ar miesteliuose, kuriuose yra mažiau nei 10 000 gyventojų, teigia visai nesidomintys nuosavybe. Tai daugiau nei didžiuosiuose miestuose (12 %) ar vienkiemiuose (14 %).
Tarp didmiesčių gyventojų, kurie nenori pirkti būsto, 49 % sako esantys patenkinti dabartine gyvenamąja padėtimi. Kaimuose gyvenančiųjų pasitenkinimas dar didesnis – taip jaučiasi 52 %.
„Kaimų gyventojai taip pat dažniau vertina nuomos teikiamą lankstumą (15 %) nei tie, kurie gyvena dideliuose miestuose (10 %). Tai leidžia manyti, kad mažiau urbanizuotose vietovėse gyvenimo būdo pasirinkimas, o ne finansiniai suvaržymai, dažniau lemia požiūrį į būstą“, – teigiama ataskaitoje.
