Daržus ir kiemus daug kur Latvijoje vis dar dengia stora sniego danga, tačiau tai nereiškia, kad negalima pamažu pradėti ruoštis naujam sezonui – bent jau sutvarkyti šiltnamį, patarė daržininkės, kalbėjusios Latvijos radijo laidoje „Ka labāk dzīvot“. Taip pat dabar – paskutinė proga nuvalyti sniegą nuo šiltnamių, nes paskutinę vasario savaitę prognozuojamas atlydys.
Daugelis jau žino, kad žiemą būtina nueiti iki sodo ar kiemo ir nupurtyti sniegą nuo spygliuočių – kitaip jie gali neatlaikyti sunkios naštos ir lūžti. Tačiau ne visi susimąsto, kad lygiai taip pat reikia pasirūpinti ir šiltnamiu.
Kokaudynės „Dzērves“ šeimininkė Maruta Kaminska pasakojo, kad, vaikščiodama su šunimi po rajoną, matė kelis nenuvalytus, sniegu apkrautus šiltnamius – ir net stiklinius.
„Jei pradės tirpti, bus blogai. Šiltnamius būtina nuvalyti, kitaip jau šiemet yra ne vienas atvejis, kai jie tiesiog sugriuvo,“ – pabrėžė ji.
Pasak Marutos Kaminskos, sniegą reikia nuvalyti ne tik nuo šiltnamio stogo, bet ir nuo šonų. Ypač svarbu tai plėve dengtiems šiltnamiams, akcentavo medelyno „Baižas“ savininkė Zane Zeltiņa.
„Geriausia sniegą nuo šiltnamio šonų permesti į vidų,“ – patarė ji.
Sniegas šiltnamio viduje ankstyvą pavasarį suteiks papildomos drėgmės, todėl iškart nereikės laistyti dirvos.
Kada dezinfekuoti šiltnamį?
Jei rudenį šiltnamis nebuvo išplautas, pavasarį, vos tik atšilus orams, tai padaryti būtina. O jeigu praėjusiais metais pastebėta rimtesnių ligų, šiltnamį reikėtų ir dezinfekuoti.
Maruta Kaminska atkreipė dėmesį, kad šiandien yra specialių dezinfekcinių priemonių, skirtų ne tik šiltnamio sienoms, bet ir konstrukcijai. Jei konstrukcija nėra metalinė ir šiltnamyje tuo metu niekas neauga, galima atlikti ir sierinimą – patalpos apdorojimą siera.
Daržininkės patvirtino, kad sierinti galima ir plėve dengtą šiltnamį, vėlgi – tik tuo atveju, jei jo konstrukcija nėra metalinė.
Polikarbonatas ar plėvė? Ką geriau rinktis pradedantiesiems
Dalis šeimų šiltnamio dar neturi ir tik šiemet planuoja jį statyti. Ką pasirinkti? Šiandien pasiūla labai didelė, o pasirinkimą dažnai lemia finansinės galimybės.
„Finansai turbūt šiuo metu yra svarbiausias dalykas,“ – sakė Zane Zeltiņa.
„Jei visiškai neturite patirties ir norite tik pabandyti, pradėčiau nuo klasikinio plėve dengto šiltnamio.“
Pasak jos, tokio šiltnamio įrengimas nereikalauja didelių investicijų, be to, jį nesudėtinga pasistatyti patiems. Daržininkė nemato didelio skirtumo tarp klasikinio plėve dengto ir polikarbonatinio šiltnamio, jei nesvarstyti išvaizdos – o tai, tikėtina, ir bus vienintelis esminis polikarbonato privalumas.
Maruta Kaminska pasidalijo nelabai sėkminga patirtimi su polikarbonatiniu šiltnamiu.
„Vyras Valentino dienos proga man padovanojo aliuminio konstrukcijos šiltnamį su polikarbonatu, bet per vieną audrą jis gražiai sugriuvo.“
„Dabar turiu tvirtą metalinį karkasą. Pirmajam kartui rekomenduočiau standų karkasą ir plėvę, o vėliau jau galima svarstyti apie polikarbonatą, bet tik su rimta, patvaria konstrukcija,“ – pabrėžė ji.
Plėve dengtam šiltnamiui pritarė ir „Jāņa Aldermaņa“ medelyno direktorė, biologijos mokslų daktarė Vija Rožukalne. Ji atkreipė dėmesį, kad polikarbonatas dažnai praleidžia mažiau šviesos nei gera plėvė.
„Polikarbonatai yra labai įvairūs. Kad pirmoji patirtis būtų sėkminga, geriau rinktis plėvę, nes su polikarbonatu gali būti visko. Skiriasi ir jo storis, ir atsparumas, yra daug veiksnių, todėl pradedančiajam plėvė beveik visada bus geresnis pasirinkimas,“ – aiškino daržininkė.
Kartu ji priminė, kad ir plėvės būna labai skirtingos – tiek pagal šviesos pralaidumą, tiek pagal kokybę. Dažnai gamintojai net nurodo, kiek sezonų konkreti plėvė skirta tarnauti. Į tai vertėtų atkreipti dėmesį, nes tokia informacija gali būti labai svarbi planuojant išlaidas ir darbus ateityje.
