2026 m. vasario 18 d. virš Geltonosios jūros, anot Pietų Korėjos žiniasklaidos, įvyko retas akistatos incidentas, kuriame dalyvavo JAV pajėgų Korėjoje (USFK) naikintuvai ir Kinijos karo lėktuvai. Pranešama, kad į įvykį buvo įtraukta apie dešimt JAV naikintuvų F‑16 ir nežinomas skaičius Kinijos naikintuvų.
Esą JAV naikintuvai pakilo iš „Osan“ karinės oro bazės Pjonteke, maždaug už 60 kilometrų į pietus nuo Seulo, ir, vykdydami vadinamąją treniruočių misiją, nuskrido į vakarus virš Geltonosios jūros. Šios misijos metu F‑16 priartėjo prie Kinijos paskelbtos Oro gynybos identifikavimo zonos (ADIZ).
Reaguodamos į tai, Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) karinės oro pajėgos pakėlė savo naikintuvus. Dvi lėktuvų grupės priartėjo viena prie kitos, tačiau nė viena pusė nepažeidė kitos valstybės oro erdvės.
Po trumpos akistatos abi pusės, kaip teigiama, atsitraukė. Nėra aišku, ar šio susidūrimo metu buvo naudojami taikinių užrakinimai radarais, ar ne – tokia informacija bent jau nepaskelbta.
Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap News Agency“ pranešė, kad USFK iš anksto informavo Pietų Korėjos kariuomenę apie ketinimą vykdyti treniruočių misiją, tačiau papildomų detalių nepateikė.
USFK demonstracija prieš Kiniją
„USFK kartu su mūsų kariuomene palaiko galingą bendrą gynybinę laikyseną“, – sakė Pietų Korėjos gynybos ministerijos atstovas ir pridūrė, kad ministerija negali komentuoti konkrečių operacijų, susijusių su JAV pajėgų Korėjoje pajėgumais.
Bet kuriuo atveju panašu, kad incidento metu nebuvo paleista jokių raketų, neįvyko suverenios oro erdvės pažeidimų ir nebuvo realaus mūšio. Todėl šį įvykį galima vertinti arba kaip nesusipratimą, arba kaip tyčinį Kinijos oro gynybos reakcijos patikrinimą.
Aiškumo dėlei verta paaiškinti, kad ADIZ nėra tarptautiniais susitarimais pripažinta suvereni valstybės oro erdvė. Tai veikiau savarankiškai paskelbta „buferinė zona“, kurioje užsienio orlaiviai yra raginami prisistatyti ir pateikti skrydžio informaciją.
Paprastai ADIZ nėra aiškiai reglamentuotos tarptautinėje teisėje. Valstybės jas naudoja ankstyvam potencialių grėsmių nustatymui, artėjančių orlaivių stebėjimui ir tam tikram, nors ir ribotam, kontrolės signalizavimui virš tam tikrų teritorijų.
Kinijos paskelbtos ADIZ Rytų Kinijos ir Geltonojoje jūrose yra laikomos kontroversiškomis, nes jos persidengia su kitų valstybių zonomis ir apima jautrias teritorijas. Už antraščių slypi ir gilesnės šio incidento reikšmės.
Šiuo metu JAV turi apie 28 500 karių, dislokuotų Pietų Korėjoje. Oficialiai jų buvimo tikslas – atgrasyti Šiaurės Korėją nuo agresijos. Vis dėlto, jei pranešimai apie šį incidentą yra tikslūs, tai gali rodyti ir platesnį JAV strateginio mąstymo pokytį regione.
Akistata be realaus pavojaus
Šis įvykis gali būti pavyzdys, kaip JAV siekia netiesiogiai remti regioninius sąjungininkus ir kartu stiprinti vadinamąją „Pirmąją salų grandinę“.
Kaip sufleruoja pats pavadinimas, ši grandinė apima Japonijos pagrindinę salą, Okinavą, Taivaną, Filipinus, Indoneziją ir Malaiziją. Jos strateginė idėja – tarsi „siaurinti butelio kaklelį“ Kinijos laivynui, apsunkinant jo išėjimą į atvirą Ramųjį vandenyną, nes ši grandinė riboja prieigą prie svarbiausių Kinijos vandens kelių ir jūrų.
Siekdamos sustiprinti šią grandinę, JAV stengiasi sukurti vadinamąsias „neleidimo (denial) pajėgas“ palei visą jos ilgį, kad bet kokia Kinijos ekspansija taptų itin brangi. Todėl minėtas incidentas gali būti vertinamas ir kaip JAV siunčiama žinia Pekinui, kad jos, esant poreikiui, gali laisvai veikti netoli Kinijos krantų.
Kinijos reakcija – naikintuvų pakėlimas ir priartėjimas prie JAV lėktuvų – tikėtina, buvo ne tik signalas Vašingtonui, bet ir galimybė surinkti žvalgybinę informaciją apie savo pačios technines ir operacines galimybes reaguojant į JAV ir jų sąjungininkų veiksmus regione.
