Agurkai – viena mėgstamiausių daržovių daugeliui sodininkų. Jie greitai auga, anksti pradeda derėti ir puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek konservavimui. Tačiau net ir patyrę daržininkai kartais susiduria su nemalonumais: vaisiai gelsta, tampa kartūs ar užauga smulkūs. To dažnai galima išvengti pasirūpinus tinkamu ir subalansuotu tręšimu.
Agurkų geltonavimą ir kartumą lemia kelios pagrindinės priežastys. Viena jų – maisto medžiagų trūkumas dirvoje, ypač kalio ir magnio, kurie svarbūs augalo medžiagų apykaitai. Taip pat problemų sukelia nereguliarus laistymas, kai dirva tai perdžiūsta, tai būna per drėgna, bei per didelis vaisių kiekis ant vieno augalo, kai jis nebespėja aprūpinti visų užuomazgų.
Neretai gelsta ir lapai, o tai signalizuoja apie bendrą augalo silpnėjimą. Nualinta ar prastos struktūros dirva taip pat daro įtaką derliaus kokybei. Tokiose sąlygose agurkai negali tinkamai pasisavinti reikalingų elementų, todėl vaisiai būna mažesni ir prastesnio skonio.
Norint sustiprinti augalus, galima naudoti paprastą, bet veiksmingą maitinamąjį tirpalą. Jam paruošti reikės vieno litro vandens, arbatinio šaukštelio karbamido arba amonio salietros ir arbatinio šaukštelio kalio trąšos, pavyzdžiui, kalio sulfato ar kalio salietros. Šis mišinys aprūpina augalus azotu ir kaliu – dviem svarbiausiais elementais aktyvaus augimo metu.
Tirpalą geriausia pilti po šaknimi, kad maisto medžiagos greitai pasiektų šaknų sistemą. Tręšti rekomenduojama vakare arba apsiniaukusią dieną, kad tiesioginiai saulės spinduliai nepažeistų augalo. Po tręšimo patartina papildomai palaistyti švariu vandeniu, kad tirpalas tolygiai pasiskirstytų dirvoje ir nesukeltų šaknų pažeidimų.
Aktyvaus augimo ir derėjimo laikotarpiu tokį maitinimą galima kartoti kas 10–14 dienų. Pirmieji teigiami pokyčiai dažnai pastebimi jau po savaitės – lapai tampa sodresnės spalvos, o nauji vaisiai formuojasi stipresni ir vienodesni.
Svarbu nepamiršti ir kitų priežiūros aspektų. Agurkai mėgsta nuolat drėgną, bet ne užmirkusią dirvą, todėl laistymas turi būti reguliarus. Staigūs drėgmės svyravimai dažnai lemia kartumą, nes augalas patiria stresą.
Mulčiavimas sausa žole ar šiaudais padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo perkaitimo karštomis dienomis. Taip pat svarbu laiku skinti vaisius – peraugę agurkai silpnina augalą ir dažniau būna kartūs.
Ne mažiau svarbus ir tinkamas atstumas tarp augalų. Per tankiai pasodinti agurkai gauna mažiau šviesos ir maisto medžiagų, todėl jų derlius būna menkesnis. Užtikrinus pakankamą erdvę ir reguliarią priežiūrą, augalai atsilygina gausiu ir kokybišku derliumi.
Laikantis šių paprastų taisyklių ir naudojant subalansuotą tręšimo tirpalą, agurkų galima priskinti kibirais kelias savaites iš eilės. Vaisiai bus ryškiai žali, lygūs, be kartumo, o augalai – stiprūs ir atsparūs aplinkos pokyčiams.
