Penktadienį, vasario 20-ąją, JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kad prezidentas Donaldas Trumpas pažeidė federalinius įstatymus, kai vienašališkai ir skubos tvarka įvedė plataus masto muitus importui iš įvairių pasaulio šalių.
Šis sprendimas laikomas viena didžiausių antrosios Trumpo administracijos nesėkmių Aukščiausiajame Teisme. Nors teismas turi konservatyvią daugumą ir anksčiau ne kartą palaikė prezidentą kitais svarbiais klausimais, šįkart teisėjai šešiais balsais prieš tris pripažino, kad įvesti muitai viršijo prezidento įgaliojimus.
Teismo pirmininkas Johnas Robertsas savo išvadoje atmetė administracijos argumentus, esą prezidentas turi prigimtinę teisę naudoti muitus prekybai reguliuoti be aiškaus Kongreso leidimo.
„Kai Kongresas suteikia įgaliojimus įvesti muitus, jis tai daro aiškiai ir nustatydamas griežtas ribas. Šiuo atveju jis nepadarė nei vieno, nei kito“, – pabrėžiama teismo dokumente.
Neaiški daugiau kaip 134 mlrd. dolerių surinktų lėšų ateitis
Nors muitai pripažinti neteisėtais, Aukščiausiasis Teismas neatsakė į klausimą, kas turi būti daroma su jau surinktomis lėšomis. JAV muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, iš daugiau kaip 300 tūkst. skirtingų įmonių buvo surinkta per 134 mlrd. JAV dolerių.
Šį sudėtingą finansinį klausimą dabar turės spręsti žemesnės instancijos teismai – būtent jie nuspręs, ar ir kokiu mastu lėšos gali būti grąžintos importuotojams, ar paliktos federaliniam biudžetui.
Trumpo reakcija: pyktis ir „atsarginis planas“
Žiniasklaidos šaltinių teigimu, sužinojęs apie sprendimą per pusryčius su gubernatoriais Baltuosiuose rūmuose, Donaldas Trumpas neslėpė emocijų. Jis pavadino teismo sprendimą gėdingu, itin aštriai išsireiškė apie teisėjus, naudodamas necenzūrinę leksiką, ir netgi anksčiau laiko nutraukė susitikimą.
Pranešama, kad prezidentas patikino susirinkusiuosius jau turintis atsarginį veiksmų planą. Jo administracija iš anksto rengėsi galimai nesėkmei teisme ir ieškojo alternatyvių kelių, kaip įgyvendinti muitų politiką. Pastarosiomis savaitėmis Baltųjų rūmų vadovas uždarame rate esą skundėsi, kad teisėjai pernelyg ilgai delsia priimti sprendimą.
Kinijos požiūris: grėsmė, kuri gali tapti galimybe
Kita svarbi šios istorijos dimensija – tarptautinė reakcija, ypač Kinijos. Pekinas Trumpo griežtą prekybos politiką vertina ne tik kaip iššūkį ar grėsmę, bet ir kaip progą. Kinijos vadovybė mano, kad JAV muitai ir ekonominis spaudimas ilgainiui gali atsisukti Jungtinėms Valstijoms priešingai, jei Kinijai pavyks iš esmės pertvarkyti savo dalyvavimą pasaulinėje prekybos sistemoje ir sustiprinti ryšius su kitais partneriais.
Tokiu būdu Aukščiausiojo Teismo sprendimas turi ne tik teisinį ir finansinį, bet ir geopolitinį svorį – jis gali paveikti JAV santykius su pagrindiniais prekybos partneriais bei ateities derybų dėl tarptautinės prekybos taisyklių kryptį.
