Pirmosios valandos be vandens ir elektros dažnai nebaugina, tačiau jau trečią dieną kasdienybė gali virsti rimtu išbandymu. Kad butas nepavirstų antisanitarijos židiniu, svarbu veikti iš anksto ir apgalvotai.
Daugelis mano, kad techninio vandens atsargos visiškai išsprendžia problemą. Tačiau taip nėra. Namo kanalizacija veikia savaime, gravitacijos principu, tačiau jai būtinas nuolatinis vandens srautas. Kai gyventojai pradeda stipriai taupyti vandenį, kietosios atliekos ima kauptis vamzdžiuose. Stovas gali greitai užsikimšti, ir tada nuotekos pradės kilti atgal į apatinių aukštų butus. Jei vandens nėra, nenaudokite nuleidimo mygtuko.
Jei gyvenate pirmajame ar antrajame aukšte, būtinai pasirūpinkite apsauga nuo galimo nuotekų patekimo ir kvapų. Galima įrengti vadinamąją vandens kamštį. Paimkite tvirtą 60–100 litrų talpos šiukšlių maišą, pripilkite jo vandeniu, sandariai užriškite ir stipriai įspauskite į unitazo angą, ant viršaus uždėdami svorį.
Kitas variantas – guminis kamuolys. Įstumkite jį giliau į unitazo alkūnę ir pripūskite siurbliu, kad susidarytų hermetiška užsklanda. Apsaugą nuimkite tik tada, kai būsite visiškai tikri, kad avarija pašalinta.
Kitas žingsnis – nuspręsti, kaip organizuosite tualetą. Jei turite biotualetą, tai patogus sprendimas, tačiau reikia atsižvelgti į ribotą talpą. Šeimai jo dažnai pakanka tik kelioms dienoms. Naudokite tik specialias „skaldančias“ (organines atliekas skaidančias) priemones ir ištuštinkite biotualetą tik tam leistinose vietose. Jei gamintojas to nereikalauja, neberkite į vidų pjuvenų ar kitų užpildų – tai gali sutrikdyti jo darbą.
Jei neturite specialios įrangos, galima įsirengti „sausą tualetą“ naudojant esamą unitazą arba kibirą. Pirmiausia užsukite vandenį ir išdžiovinkite unitazo dubenį. Tada įdėkite du tvirtus, vieną į kitą įdėtus statybinius maišus. Kraštus pritvirtinkite lipnia juosta arba prispauskite unitazo dangčiu, kad konstrukcija būtų stabili. Į dugną pripilkite 2–3 centimetrų sluoksnį užpildo.
Pagrindinis principas – atskyrimas. Skirkite vieną talpą skystoms atliekoms, o kitą – kietosioms. Būtent jų maišymas sukuria stiprų nemalonų kvapą. Sausoje būsenoje kietosios atliekos skleidžia daug mažiau kvapo. Į skystųjų atliekų talpą nemeskite tualetinio popieriaus. Šią talpą galima atsargiai ištuštinti lauke arba į kanalizaciją, jei ji dar veikia ir praleidžia vandenį.
Užpilui tinka medinis arba kačių kraiko užpildas, pjuvenos, durpės ar smulkiai suplėšytas popierius. Po kiekvieno naudojimo turinį dosniai užberkite, kad jis būtų visiškai padengtas. Taip užblokuosite kvapą ir apribosite vabzdžių prieigą. Nenaudokite paprastos žemės iš lauko – joje gali būti lervų ir kitų parazitų.
Gana paplitęs mitas – jog soda panaikina kvapus. Iš tiesų ji gali net sustiprinti amoniako kvapą. Daug geriau naudoti citrinos rūgštį, kuri neutralizuoja šarminę terpę. Griežtai venkite maišyti chlorą turinčius valiklius su atliekomis – uždarose patalpose gali susidaryti pavojingi, toksiški garai.
Higienai palaikyti naudokite antiseptinius gelius ir drėgnas servetėles, tačiau jas rinkite atskirai. Tokios servetėlės nesuyra ir labai greitai pripildo maišą. Kai maišas prisipildo maždaug iki pusės, pakeiskite jį nauju ir pripildytą išneškite į buitinių atliekų konteinerį. Nelaikykite pilnų maišų prie įėjimo į laiptinę ir nemeskite jų bet kur kieme – tai kelia pavojų tiek sveikatai, tiek aplinkai.
