Iranas išgyvena vieną įtemptiausių laikotarpių per pastaruosius dešimtmečius: šalį krečia masiniai protestai, o Vašingtonas ir Tel Avivas vis atviriau kalba apie galimus karinius smūgius. Šiame kontekste Irano aukščiausioji vadovybė ėmėsi neregėtų pasirengimo priemonių – tiek viduje, tiek išorėje, bandydama užtikrinti režimo išlikimą net ir galimos plataus masto atakos atveju.
Dar sausio pradžioje, kai Iraną sukrėtė visą šalį apėmę protestai ir vis garsiau imta kalbėti apie galimus JAV smūgius, aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei kreipėsi į savo patikimiausią ir ištikimiausią pagalbininką – nacionalinio saugumo klausimus kuruojantį aukštą pareigūną. Jam buvo pavesta faktiškai perimti valdžios svertus ir užtikrinti režimo stabilumą.
Pasak šaltinių, Ali Laridžanis, atsakingas už Irano nacionalinį saugumą, nuo to laiko faktiškai valdo šalį ir koordinuoja pasirengimą galimam konfliktui su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu.
„Mes esame pasirengę savo šalyje“, – per vizitą į Kataro sostinę Dohą šį mėnesį duotame interviu televizijai „Al Jazeera“ pareiškė Laridžanis. – „Esame gerokai stipresni nei anksčiau. Pastaruosius septynis aštuonis mėnesius nuosekliai ruošėmės, nustatėme savo silpnąsias vietas ir jas ištaisėme. Mes nekariausime ir nepradėsime karo. Tačiau jei jie (JAV ir Izraelis) jį mums primetų, mes atsakysime.“
Šeši aukšti Irano pareigūnai teigia, kad ajatola Khamenei pavedė Laridžaniui ir keliems kitiems artimiems politiniams bei kariniams bendražygiams užtikrinti, jog šalis išgyventų ne tik galimus JAV ir Izraelio bombardavimus, bet ir bet kokius pasikėsinimus į aukščiausią vadovybę, įskaitant patį Khamenei.
Teheranas veikia remdamasis prielaida, kad JAV kariniai smūgiai yra tik laiko klausimas, nors abi pusės ir toliau tęsia diplomatines derybas bei bandymus atnaujinti branduolinį susitarimą. Iranas paskelbė visą savo kariuomenę aukščiausios parengties būsenoje ir ruošiasi atkakliam pasipriešinimui.
Pasak pranešimų, Teheranas perdislokavo balistinių raketų paleidimo įrenginius palei vakarinę sieną su Iraku – pakankamai arti, kad galėtų smogti Izraeliui – ir palei pietinę Persų įlankos pakrantę, iš kur gali pasiekti JAV karines bazes ir kitas strategines taikinius regione.
Pastarosiomis savaitėmis Iranas periodiškai uždaro savo oro erdvę raketų bandymams. Taip pat surengė karines pratybas Persų įlankoje, trumpam uždarydamas Hormūzo sąsiaurį – pagrindinį pasaulinės energijos išteklių tiekimo jūrų „butelio kaklelį“.
Viso šio pasirengimo fone ajatola Khamenei išlaiko griežtą ir bekompromisę retoriką. Savo kalboje praėjusią savaitę jis pareiškė: „Galingiausia pasaulio armija gali gauti tokį antausį, po kurio nebesugebės atsistoti ant kojų.“ Jis taip pat grasino nuskandinti JAV karinius laivus, sutelktus kaimyniniuose vandenyse.
Irane neseniai vyko didžiausi per beveik 50 metų protestai. Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, per šešiolika dienų trukusius visą šalį apėmusius antivyriausybinius protestus galėjo žūti tūkstančiai žmonių, o režimas ėmėsi itin brutalių priemonių opozicijai malšinti.
Tuo metu Vašingtone svarstomi keli veiksmo scenarijai – nuo kompromisinės branduolinės sutarties iki galimų tikslingų karinių smūgių Irano vadovybei. Tarp nagrinėjamų variantų – ir aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei eliminavimas kaip būdas suduoti smūgį visai režimo struktūrai.
Auganti įtampa Persų įlankos regione, Irano vidaus krizė ir griežtėjanti JAV pozicija kuria itin pavojingą situaciją, kuri, daugelio analitikų nuomone, gali peraugti į platesnio masto karinį konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
