Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplito dramatiška istorija apie neva Balyje čečėnų nusikaltėlių pagrobtus du ukrainiečius, milijoninę išpirką ir žiaurias kankinimo detales. Tačiau, pasak žurnalistų ir šaltinių, su kuriais jie kalbėjosi, vis labiau ryškėja versija, kad ši istorija gali būti sąmoningai surežisuota „informacinė akcija“ siekiant dėmesio ir populiarumo.
Internete pasirodė informacija, kad Balyje kilmė iš Čečėnijos nusikaltėliai neva pagrobė du ukrainiečius ir dabar reikalauja 10 mln. JAV dolerių išpirkos. Teigta, kad vienam iš įkaitų pavyko pabėgti, o kitam pagrobėjai esą pjausto pirštus, kad paspartintų derybas su artimaisiais. Vis dėlto visa ši istorija vis labiau primena surežisuotą informacinę operaciją.
Pasak žurnalisto Vitalijaus Hlagolos, kalbama apie Jermaką Petrovskių ir Igorį Komarovą – dviejų iš Dniepro kilusių Ukrainos kriminalinių autoritetų sūnus. Jo teigimu, Petrovskiui pavyko pabėgti iš pagrobėjų nelaisvės, tačiau kol kas neskelbiama, kaip tiksliai tai įvyko. Tuo metu Igoris Komarovas, anot šaltinių, vis dar esą laikomas pagrobėjų.
Žurnalistas nurodo, kad Komarovas yra kankinamas – jam neva pjaustomi pirštai, siekiant paspartinti derybas dėl išpirkos ir psichologiškai palaužti jo artimuosius.
Manoma, kad čečėnų grupuotė galėjo nustatyti ukrainiečių buvimo vietą per socialinius tinklus. Komarovo mergina, tinklaraštininkė Eva Mišalova, socialiniuose tinkluose skelbė nuotraukas su tiksliomis buvimo vietos žymomis, kas galėjo palengvinti jų sekimą.
Hlagola taip pat pažymi, kad tiek Petrovskius, tiek Komarovas galėjo būti susiję su Dniepro vadinamaisiais „skambučių centrais“ – neteisėta veikla užsiimančiomis struktūromis, kurios iš gyventojų išvilioja pinigus naudodamos telefoninius ar internetinius sukčiavimo modelius.
Tinklapiuose paplito ir vaizdo įrašas, kuriame Igoris Komarovas kreipiasi į artimuosius ir pasakoja, kad jam esą sulaužytos kojos, pramušta krūtinės ląsta ir „nukirstos kai kurios galūnės“. Įraše jis rodo sutvarstytą ranką, po akimis matyti stambios kraujosruvos. Vyras prašo pervesti pagrobėjams 10 mln. dolerių, kad galėtų „grįžti namo bent jau tokios būklės, kokios yra dabar“. Jis taip pat teigia, kad jau esą pervežtas į kitą šalį ir jo nei „vory“, nei „menty“ nebegalės išgelbėti.
Tačiau oficialiai ši informacija kol kas nepatvirtinta – nei apie ukrainiečių pagrobimą Balyje, nei apie tariamą 10 mln. dolerių išpirką. Apie incidentą nepraneša nei Ukrainos, nei Indonezijos teisėsaugos institucijos, o vietos žiniasklaidoje, kaip pažymi žurnalistas, taip pat nėra jokių publikacijų apie tokio masto nusikaltimą.
Hlagola atkreipia dėmesį, kad tai atrodo neįprasta, nes tokio pobūdžio ir masto įvykis neabejotinai būtų sulaukęs plataus atgarsio tiek vietos, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje. Dėl to, anot jo, kyla visiškai pagrįstų abejonių, ar pagrobimo istorija yra tikra.
Žurnalistas svarsto, kad visa ši istorija galėjo būti specialiai surežisuota siekiant dėmesio ir sekėjų socialiniuose tinkluose. Esą iniciatorė galėjo būti viena iš „pagrobtųjų“ mergina – minėta tinklaraštininkė, kurios aktyvumas internete ir nuolatinis istorijos eskalavimas reikšmingai prisidėjo prie jos išplitimo.
Pažymima, kad skandalingos, emociškai sukrečiančios istorijos „skaitmeninėje epochoje“ dažnai lemia staigų auditorijos išaugimą ir profilių išpopuliarėjimą. Todėl neatmetama versija, jog ši drama apie tariamą pagrobimą, kankinimus ir milijoninę išpirką galėjo būti išnaudota kaip priemonė susikurti virusinį efektą ir išplėsti auditoriją.
Kol kas nei oficialūs šaltiniai, nei vietos žiniasklaida Balyje nepateikia jokių patvirtinimų apie aptariamą incidentą, todėl istorija išlieka nepatikrinta ir kelia vis daugiau klausimų dėl jos autentiškumo.
