Maskvoje įvykdytas pasikėsinimas į vieną aukščiausių Rusijos karinės žvalgybos vadų sukėlė naują Kremliaus informacinę ataką prieš Vakarus. Rusijos saugumo struktūros pareiškė, esą už šio išpuolio stovi Ukraina ir ją remiančios „trečiosios šalys“, o pirštu tiesiogiai baksnojama į Jungtinę Karalystę.
Kremlius apkaltino Jungtinę Karalystę prisidėjus prie pasikėsinimo Maskvoje į vieną iš Rusijos karinės žvalgybos (GRU) vadovų – generolą leitenantą Vladimirą Aleksejevą.
Apie tai pranešė britų žiniasklaida, remdamasi Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriaus Aleksandro Bortnikovo pareiškimu.
Savo komentare 74-erių FSB vadovas tradiciškai apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas organizavus pasikėsinimą į Rusijos GRU vadovo pavaduotoją. Į Aleksejevą buvo šaudoma daugiabučio namo laiptinėje Maskvoje, tame pačiame name, kuriame, kaip teigiama, gyvena jo meilužė. Šįkart, be įprastų kaltinimų Ukrainai, Bortnikovas pridėjo ir dar vieną „įtariamąją“ šalį.
„Už jų (Ukrainos specialiųjų tarnybų) stovi trečiosios šalys. Matome čia, visų pirma, britišką pėdsaką. Tyrimas tęsiamas“, – pareiškė Bortnikovas.
FSB direktorius nepateikė jokių įrodymų dėl tariamo Jungtinės Karalystės vaidmens. Jis tik pridūrė, kad Rusijos specialioji tarnyba esą paviešins naują informaciją, kai tik ji taps prieinama.
Britų spauda priminė, kad Aleksejevas siejamas su buvusio Rusijos žvalgybininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ Solsberio mieste Jungtinėje Karalystėje 2018 metais. Dėl šios operacijos Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijos generolui.
Be kaltinimų dėl „britiško pėdsako“, Rusija anksčiau bandė susieti pasikėsinimą į Aleksejevą ir su Lenkija.
Anksčiau Rusijos institucijos buvo sulaikiusios du įtariamuosius – 65 metų Liubomyrą Korbą ir 66 metų Viktorą Vasiną. Jie apkaltinti bendradarbiavimu su Ukrainos saugumo tarnyba. Trečioji įtariamoji, 54 metų Zinaida Serebriakova, kuri, kaip teigiama, gyveno name, kuriame buvo pašautas Aleksejevas, esą pabėgo į Ukrainą.
Pasikėsinimas į generolą Aleksejevą laikomas rimtu pažeminimu Kremliui ir Rusijos saugumo struktūroms. Tuo pačiu ekspertai neatmeta versijos, kad šūviai galėjo būti vidinių Rusijos klanų susidorojimas arba provokacija, siekiant pateisinti naują spaudimą Ukrainai ir Vakarams.
Primename, kad pasikėsinimas į Rusijos GRU generolą Vladimirą Aleksejevą, įvykdytas Maskvoje vasario 6 dieną, gali būti susijęs su jo glaudžiais ryšiais su samdinių grupe „Wagner“. Neatmetama, jog būtent jis galėjo būti prisidėjęs prie lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo šios grupuotės vadai Jevgenijus Prigožinas ir Dmitrijus „Vagneris“ Utkinas.
