Rusijos karinė invazija į Ukrainą privertė Kremlių smarkiai pergrupuoti savo pajėgas. Dalis elitinių dalinių buvo ištraukta net iš strategiškai itin svarbios Arkties, o tai pakeitė jėgų balansą šiaurėje ir verčia NATO planuotojus peržiūrėti ilgalaikes gynybos strategijas.
Rusija išsiuntė didelę dalį savo karinių dalinių iš Arkties į karą prieš Ukrainą, kur jie patyrė itin didelių nuostolių.
Apie tai pranešė Norvegijos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo vadas viceadmirolas Rune Andersen. Pasak jo, Rusija išvedė didžiąją dalį savo sausumos pajėgų iš strategiškai svarbaus Kola pusiasalio – plačios teritorijos šalia Suomijos, kuri yra vienas pagrindinių Maskvos karinės ir branduolinės galios centrų Arktyje.
Šie daliniai, anot viceadmirolo Anderseno, buvo permesti į Ukrainą, kur daugybė Rusijos karių žuvo mūšiuose.
„Rusija yra įklimpusi Ukrainoje“, – konstatavo jis.
Nors šiuo metu, viceadmirolo teigimu, šiaurėje „nėra aiškios ir tiesioginės karinės grėsmės“ iš Rusijos pusės, jis perspėja, kad Maskva turi planų po karo Ukrainoje atkurti ir išplėsti savo ginkluotąsias pajėgas, įskaitant ir Arkties regioną.
JAV analitinio centro RAND Corporation ekspertai šią savaitę paskelbtame pranešime teigia, kad Rusijos sprendimas perkelti išteklius iš atokiausių šiaurinių bazių į karą Ukrainoje galiausiai lėmė „jos sausumos arktinių dalinių nuvertėjimą“.
„Karo veiksmų Ukrainoje pabaiga leistų Rusijai vėl investuoti į savo karinį buvimą tolimuosiuose šiaurės regionuose“, – rašoma jų išvadose.
Nors Rusijos arktinės pajėgos Ukrainoje buvo smarkiai susilpnintos ir dėl patirtų nuostolių tapo mažiau pasirengusios veikti atšiauriomis šiaurinėmis sąlygomis, NATO kariniai planuotojai išlieka budrūs. Aljansas vertina, kad ateityje išlieka potenciali konflikto rizika ir tam ruošiamasi jau dabar.
Dar 2000-aisiais Rusija pradėjo grįžti į kai kurias sovietmečio arktines bazes: atnaujino pakilimo ir nusileidimo takus, vėl atidarė objektus, kurie buvo uždaryti šaltojo karo metu ar jam pasibaigus. Viceadmirolas Andersenenas pabrėžia, kad dešimtmečio pabaigoje Maskva pradėjo aktyviau dislokuoti povandeninius laivus iš Kola pusiasalio.
Rusija taip pat dislokavo priešraketinės gynybos sistemas, sustiprino oro ir jūrų patruliavimą bei suintensyvino karines pratybas. Tai fiksuoja JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centras, kuris seka karinį aktyvumą Arktyje.
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pripažino, kad būtina ryžtingiau ginti Arkties regioną. Jis atkreipė dėmesį, kad Rusija ir Kinija šiaurėje didina savo aktyvumą, o tai verčia Aljansą imtis griežtesnių ir labiau koordinuotų veiksmų.
