Moksliniai tyrimai jau anksčiau parodė, kad muzika plačiai aktyvina smegenis ir teigiamai veikia nuotaiką. Nellos Moisseinen disertaciniame darbe nustatyta, kad chorinis dainavimas susijęs ir su smegenų struktūros ypatumais.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad chorinio dainavimo pomėgis teigiamai siejasi ne tik su pačiu subjektyviai jaučiamu gerovės lygiu, bet ir su pažintinėmis funkcijomis bei smegenų struktūra viso suaugusio žmogaus gyvenimo laikotarpiu“, – teigia Moisseinen iš Helsinkio universiteto Medicinos fakulteto.
Tyrime parodyta, kad aktyvus dainavimas chore, vertinamas pagal savaitinių valandų skaičių, 20–90 metų dalyvių grupėje buvo susijęs su mažesniais depresijos simptomais ir geresne gyvenimo kokybe.
Chorinis dainavimas stiprina atmintį
Ilgalaikis chorinio dainavimo pomėgis buvo susijęs su geresniais rezultatais užduotyse, matuojančiose įvairias pažintines funkcijas, tokias kaip atmintis ir žodinė komunikacija.
Ypač jaunesniems nei 40 metų dainininkams ilgalaikis dalyvavimas chore siejosi su plačiau išreikštomis stipresnėmis jungtimis tarp įvairių smegenų sričių baltosios medžiagos tinkluose. Baltoji medžiaga jungia skirtingas smegenų sritis ir leidžia informacijai efektyviai keliauti.
Vyresniems nei 60 metų dalyviams rezultatai labiau susitelkė į atmintį palaikančias jungtis gilesniuose smegenų sluoksniuose, ypač vadinamajame smegenų lanke ir smegenų jungtyje (korpus callosum), kuri sujungia dešinįjį ir kairįjį smegenų pusrutulius.
Faktai
Disertacinio tyrimo duomenimis, ilgalaikis chorinio dainavimo pomėgis buvo teigiamai susijęs su smegenų baltosios medžiagos vientisumu, epizodine atmintimi, žodžių sklandumu ir socioemocinė gerove.
Be to, pažintinių funkcijų ir socioemocinės gerovės rodikliai parodė tarpusavio priklausomybę. Pasak tyrėjos, tai leidžia manyti, kad tokios kognityviai stimuliuojančios veiklos kaip chorinis dainavimas gali prisidėti prie sveiko senėjimo per kelių veiksnių sąveiką.
Nors kalbai ir dainavimui svarbūs smegenų tinklai jauniems suaugusiesiems vis dar yra labai panašūs, su amžiumi susiję pokyčiai, ypač kaktinės skilties veikloje, kalbai buvo ryškesni nei dainavimui.
Tokio pobūdžio su amžiumi susijusių pokyčių dainavimui svarbiose smegenų veiklos srityse nenustatyta, nors tai buvo tiriama trimis skirtingomis kalbos ir dainavimo užduotimis, atliekamomis magnetinio rezonanso tyrimo metu.
„Praktiškai tai reiškia, kad chorinis dainavimas yra labai perspektyvi priemonė remti sveiką senėjimą ir gerovę viso suaugusio žmogaus gyvenimo laikotarpiu. Tai, kokiu mastu chorinio dainavimo pomėgis buvo susijęs su smegenų sričių tarpusavio jungčių vientisumu, pranoko mūsų lūkesčius“, – teigiama Moisseinen komentare.
Tyrėja ragina skirti daugiau išteklių mėgėjų veiklai
Smegenų senėjimas yra natūrali suaugystės dalis; daugelis struktūrinių pokyčių prasideda jau ankstyvojoje suaugystėje ar net anksčiau.
Pasak Nellos Moisseinen, tyrimo tikslas nėra rasti būdų visiškai sustabdyti su amžiumi susijusius pokyčius, o veikiau padėti nukreipti juos palankesne kryptimi, kad būtų išsaugotas žmogaus funkcionavimas ir gerovė.
„Suomijoje pastaraisiais metais teko priimti sunkius sprendimus dėl biudžeto mažinimo, dalis kurių palietė kultūrą ir su ja susijusią mėgėjų veiklą. Atsižvelgiant į šį ir ankstesnius tyrimus, galima teigti, kad, pavyzdžiui, muzikinė veikla padeda palaikyti sveiką smegenų senėjimą ir skirtingo amžiaus žmonių gerovę. Todėl būtų pagrįsta siekti, kad net ir riboti ištekliai būtų nukreipiami į galimybių užsiimti mėgstama veikla užtikrinimą“, – svarsto Moisseinen.
Tai buvo skerspjūvio tyrimas, kuriuo siekta apžvelgti labai platų amžiaus intervalą – nuo 20 iki 90 metų. Moisseinen teigimu, šių rezultatų pagrindu ateityje būtų galima tiksliau planuoti priežastinių ryšių tyrimus atskirose amžiaus grupėse ir, pavyzdžiui, nagrinėjant depresijos simptomų ar demencinių ligų riziką.
Nella Moisseinen savo disertaciją medicinos mokslų daktaro laipsniui ginti gins 2026 m. vasario 27 d. 12 val. Helsinkio universiteto Medicinos fakultete. Disertacijos tema – „Neural processing and benefits of singing in the ageing brain“.
