Kasdien kartojamos frazės ne tik veikia nuotaiką, bet ir formuoja mūsų savivertę, tai, kaip mus mato aplinkiniai, bei tai, kaip patys suvokiame savo galimybes. Psichologai pabrėžia, kad pernelyg dažnai vartojamos neigiamos frazės stiprina trūkumo jausmą, mažina motyvaciją keistis ir gali skatinti socialinę izoliaciją tiek kalboje, tiek mąstyme.
Šiuolaikiniai psichologijos tyrimai patvirtina savi įgyvendinančių pranašysčių reiškinį – kognityvų fenomeną, kai žmogaus įsitikinimai daro tiesioginę įtaką jo elgesiui ir pasiekiamiems rezultatams. Kitaip tariant, teiginiai, kuriuos nuolat kartojame, ilgainiui formuoja mūsų elgesio modelius ir pasaulio suvokimą.
Frazių, stiprinančių skurdo jausmą, poveikis
Psichologijos mokslų kandidatė Jelena Jarikova pabrėžia, kad kai kurie atkakliai kartojami pasakymai ne padeda analizuoti situaciją ir ieškoti sprendimų, o užfiksuoja mūsų mąstyme trūkumo nuostatą.
„Nėra pinigų“ – tarsi neginčijamas faktas, kuris sutelkia dėmesį vien į trūkumą. Tokia frazė paverčia situaciją nekintama ir fatališka, užuot skatinusi blaiviai ją įvertinti ir ieškoti išeičių.
„Tai man per brangu“ – susitelkimas į nepasiekiamumą riboja mūsų galimybių suvokimą ir trukdo konstruktyviai planuoti biudžetą bei finansinius tikslus.
„Man visiškai nesiseka su pinigais“ – tokia nuostata sėkmę ar nesėkmę pririša prie išorinių aplinkybių ir mažina asmeninės atsakomybės bei kontrolės už savo gyvenimą pojūtį.
„Turtingi žmonės yra blogi / pikti“, „Pinigai gadina žmones“ – neigiami stereotipai apie pasiturinčius žmones gali sukurti vidinį psichologinį bloką finansiniam augimui ir pasiekimams: nesąmoningai imama vengti sėkmės, jei ji siejasi su „blogu“ elgesiu.
Socialinės psichologijos tyrimai rodo, kad tokios įsitvirtinusios nuostatos gali virsti saviįgyvendinančiomis pranašystėmis. Jei žmogus iš anksto tikisi nesėkmės, jo elgesys dažnai, jam pačiam to nesuvokiant, patvirtina šias lūkesčių prognozes.
Frazių, didinančių vienišumo jausmą, poveikis
Nuostatos, susijusios su tarpasmeniniais santykiais ir lūkesčiais kitų atžvilgiu, taip pat daro didelę įtaką socialiniam elgesiui. Tyrimai rodo, kad vienišumo jausmas susijęs ne tik su realiu kontaktų trūkumu, bet ir su vidiniais lūkesčiais, saviverte bei pasitikėjimu kitais.
„Niekas manęs nesupranta“ – ši frazė formuoja „aukos“ poziciją, mažina motyvaciją atvirai bendrauti, trukdo aiškiai išsakyti savo poreikius ir apsunkina ryšių su žmonėmis kūrimą.
„Visi vyrai / visos moterys yra vienodi“, „Visiems iš manęs tik kažko reikia“ – plačios neigiamos apibendrinimo formuluotės neleidžia pamatyti konkrečių žmonių individualumo. Taip stiprėja išankstiniai nusistatymai ir įtampa santykiuose, nes kiekvienas naujas žmogus iš anksto „įspraudžiamas“ į neigiamą stereotipą.
„Esu pripratęs / pratusi būti vienas / viena“ – tokia formuluotė gali įtvirtinti vienišumą kaip normalią, savaime suprantamą būseną. Tuomet mažėja vidinis poreikis ir noras megzti naujas pažintis, puoselėti santykius ir atvirai priimti kitus žmones į savo gyvenimą.
„Negalima pasitikėti niekuo“ – absoliuti nepasitikėjimo nuostata smarkiai apsunkina emocinio artumo kūrimą. Žmogus tampa uždaras, atsargus net tuomet, kai aplinkinių elgesys objektyviai nesuteikia pagrindo įtarumui. Tai sustiprina izoliacijos ir atskirties jausmą.
Psichologiniai tyrimai patvirtina, kad neigiami savęs vertinimai, dažnai kartojami pesimistiški teiginiai apie kitus ir pasaulį yra glaudžiai susiję su prastesne psichosocialine savijauta. Įsikibus tokių nuostatų ir į jas pernelyg įsijaučiant, vienišumo jausmas tik gilėja ir tampa vis sunkiau pastebėti teigiamus kontaktų aspektus.
Kaip pakeisti kalbą ir mąstymą konstruktyvesne linkme?
Mūsų psichologinę būseną ir elgesį formuoja ne tik konkretūs veiksmai, bet ir tai, kokiais žodžiais apibūdiname savo jausmus bei lūkesčius. Sąmoningai keičiant kalbą galima keisti ir vidinę būseną.
Verta pamažu atsisakyti kategoriškų, neigiamų klišių ir stengtis jas pakeisti neutralesnėmis, realistiškesnėmis formuluotėmis. Pavyzdžiui:
vietoje „Nėra pinigų“ – „Šiuo metu turiu ribotą biudžetą, bet galiu jį suplanuoti“, vietoje „Niekas manęs nesupranta“ – „Ne visi mane supranta taip, kaip norėčiau, bet galiu aiškiau išreikšti savo poreikius“, vietoje „Neįmanoma pasitikėti niekuo“ – „Reikia laiko ir patirties, kad žmogų geriau pažinčiau ir galėčiau spręsti, ar juo pasitikiu“.
Toks sąmoningas žodžių keitimas padeda perkelti dėmesį nuo pačios problemos – trūkumo, vienišumo, nesėkmės – prie sprendimų paieškos. Emocinė būsena tampa stabilesnė, mažėja bejėgiškumo jausmas, lengviau kurti artimus, pasitikėjimu grįstus santykius su aplinkiniais.
