2007 m. rugsėjį Peru Anduose nuaidėjo gąsdinantis sprogimo garsas. Iš dangaus nukritęs kosminis objektas rėžėsi į žemę ir akimirksniu patraukė aplinkinių gyventojų dėmesį. Tai, kas nutiko vėliau, sukėlė rimtų galvosūkių mokslininkams ir įnešė sumaišties į vietos žmonių gyvenimą. Praėjus vos kelioms valandoms po apsilankymo smūgio vietoje, žmonės pradėjo jausti keistus negalavimus: pykinimą, galvos svaigimą, nosies kraujavimą. Krito gyvuliai, o orą užpildė aitrus, dusinantis kvapas.
Į žemę nukritusi kosminė uoliena, laikoma apie 12 tonų masės chondritu, išmušė maždaug 6 metrų gylio ir 30 metrų pločio kraterį. Planetų geologams tai buvo įvykis, kuris teoriškai neturėjo įvykti tokia forma. Paprastai šio tipo objektai sudūla ir sudega aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose dar prieš pasiekdami žemės paviršių. Šis meteoras išliko pakankamai vientisas, o smūgio jėga buvo tokia didelė, kad išrausė didžiulę duobę grunte.
Boliivijoje esančios stebėsenos stotys užfiksavo infragarsus, rodančius sprogimą dideliame aukštyje. Prieš įskriedamas į atmosferą meteoras kosmine erdve lėkė daugiau nei 43 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. Analizuojant nuolaužas paaiškėjo, kad meteoritą sudarė chondritams būdingi mineralai – olivinas, piroksenas ir kitos silikatinės uolienos.
Kraterį greitai užpildė gruntinis vanduo, kuris dėl milžiniškos smūgio metu išsiskyrusios energijos ėmė virti. Aplink duobę išsibarsčiusios pajuodusios nuolaužos atrodė tarsi rūkstančios, o ore tvyrojo aitrus sieros kvapas. Visa tai dar labiau kurstė žmonių baimę ir spėliones apie „blogą ženklą iš dangaus“.
Vėlesnių valandų scenarijus priminė katastrofinių filmų siužetą. Carankaso gyventojai masiškai pradėjo skųstis sveikatos problemomis. Žmones vargino stiprūs galvos skausmai, akių ir odos dirginimas, pykinimas ir vėmimas. Kai kuriems pasireiškė nosies kraujavimas. Tuo pat metu buvo pastebėtas padidėjęs gyvulių kritimas.
Vietiniai ėmė rinkti meteoro nuolaužas kaip savotiškus suvenyrus, visai nesuvokdami galimos rizikos. Gandai apie „prakeiksmą iš kosmoso“ plito greitai. Verdantis vanduo krateryje ir dusinantis kvapas dar labiau kaitino vaizduotę. Nors netrūko spėlionių apie kažkokį „nežemišką“ pavojų, mokslininkai tokias idėjas gana greitai atmetė.
Arsenas – tikėtinas paslaptingos ligos kaltininkas
Galų gale mokslininkai pagrindiniu masinių apsinuodijimų kaltininku įvardijo arseną. Pagal šią hipotezę, meteoro smūgis galėjo išjudinti uolienose ir požeminiame vandenyje buvusį šį nuodingą cheminį elementą. Arsenui garuojant ir pasklindant ore, juo galėjo apsinuodyti žmonės, kurie buvo arčiausiai smūgio vietos.
Toks paaiškinimas daugeliui tyrėjų pasirodė logiškas ir pakankamai įtikinamas. Siekiant numalšinti žmonių nerimą, Carankaso burmistras Maksimiljanas Truchiljas sukvietė apie 800 gyventojų į susitikimą su ekspertais. Šie aiškino įvykio pobūdį, pateikė savo versijas apie sveikatos sutrikimų priežastis ir akcentavo, kad bauginančių paslaptingų jėgų čia greičiausiai nėra.
Vis dėlto burmistras nusprendė pasitelkti ir vietos tradicijas. Buvo pakviestas šamanas Marčialis Laura Arukipė, kuriam pavesta atlikti aukojimo apeigas – paaukoti jauną lamą, kad būtų „nuramintos blogosios dvasios“ ir apsaugota bendruomenė.
Aplink kraterį pastatyta tvora, kuri kurį laiką buvo saugoma. Žiniasklaidos ir mokslininkų susidomėjimas pamažu slūgo, o kaimo gyvenimas ėmė grįžti į įprastas vėžes. Tačiau kai kurie klausimai liko neatsakyti. Neįprastai aukšta chondritinio meteorito nuolaužų temperatūra ir intensyvus sieros kvapas abejonėms imliems tyrėjams vis dar kelia klausimų.
Ar arsenas tikrai gali iki galo paaiškinti visus simptomus ir aplinkybes? Oficialiajai, „pagrindinei“ mokslo krypčiai ši byla iš esmės laikoma išspręsta. Tačiau Carankaso gyventojams, savo kailiu patyrusiems paslaptingą ligą, ir nedidelei daliai skeptiškai nusiteikusių mokslininkų 2007-ųjų meteoras iki šiol išlieka mįsle.
Šis įvykis ilgam pakeitė požiūrį į tai, kaip kosminės uolienos gali paveikti Žemės ekosistemas ir žmonių sveikatą. Jis parodė, kad net „įprastas“ meteoras, sudarytas iš standartinių mineralų, gali sukelti netikėtą ir pavojingą grandininę reakciją – nuo geologinių procesų iki masinių apsinuodijimų.
