Viena didžiausių mums žinomų žvaigždžių Visatoje pastaruoju metu sukėlė nemažai diskusijų tarp astronomų. Mokslininkai pastebėjo neįprastus jos pokyčius, tačiau iki šiol nėra vieningos nuomonės, ką jie iš tikrųjų reiškia ir kokį etapą ši žvaigždė dabar išgyvena.
Žvaigždė WOH G64, esanti Didžiajame Magelano debesyje, ilgą laiką buvo laikoma viena didžiausių žinomų raudonųjų supermilžinių. Jos spindulys siekė daugiau nei 1500 Saulės spindulių, todėl ji buvo laikoma tikru kosminiu milžinu.
2013 ir 2014 metais teleskopai užfiksavo dramatiškus šios žvaigždės pokyčius. Astronomams atrodė, kad ji pradėjo keisti savo savybes ir iš klasikinės raudonosios supermilžinės tapo karštesne bei gelsvesne žvaigžde.
Tyrėjų grupė, vadovaujama Gonzalo Muñozo-Sanchezo iš Atėnų nacionalinės observatorijos, padarė išvadą, kad žvaigždė galėjo pereiti į labai retą geltonosios hiper milžinės fazę. Tokia stadija laikoma vienu iš galimų etapų prieš milžiniškos žvaigždės galutinį žlugimą.
2024 metų lapkritį mokslininkai savo tyrimo rezultatus paskelbė kaip preliminarų straipsnį. Vėliau publikuotame darbe jie teigė, kad staigūs pokyčiai gali rodyti greitą perėjimą iš raudonosios supermilžinės į trumpalaikę evoliucinę stadiją, kuri gali būti artėjančios supernovos pranašas.
Pasak mokslininkų, tokia transformacija galėjo įvykti dėl dalinio žvaigždės atmosferos išmetimo. Kita galimybė – kad žvaigždė tiesiog grįžo į ramesnę būseną po itin ilgo, daugiau nei trisdešimt metų trukusio išsiveržimų periodo.
Tyrėjų analizė rodė, kad žvaigždės temperatūra padidėjo, o jos dydis sumažėjo maždaug iki 800 Saulės spindulių. Taip pat buvo pastebėti pokyčiai atmosferos cheminėje sudėtyje.
Be to, mokslininkai aptiko ir karštą palydovinę žvaigždę, galimai sąveikaujančią su pagrindine milžiniška žvaigžde. Tokia dvinarė sistema gali stipriai paveikti aplinką ir sukelti sudėtingus fizinius procesus.
Tačiau naujesni stebėjimai pateikė visai kitokią interpretaciją. Jie rodo, kad WOH G64 galbūt niekada ir nebuvo nustojusi būti raudonąja supermilžine.
Raudonosios supermilžinės yra vienos didžiausių žvaigždžių Visatoje pagal tūrį. Jos susidaro evoliucionuojant labai masyvioms žvaigždėms, kurių masė gali siekti nuo 8 iki 30 Saulės masių.
Kai tokios žvaigždės pradeda deginti sunkesnius cheminius elementus, jų išoriniai sluoksniai stipriai išsiplečia. Dėl to žvaigždė gali pasiekti šimtus ar net tūkstančius Saulės spindulių dydį.
Tokie kosminiai milžinai yra labai nestabilūs. Jie gali patirti didelius ryškumo, spalvos ir kitų savybių svyravimus, nes nuolat išmeta milžiniškus medžiagos kiekius į kosmosą.
WOH G64 yra maždaug už 160 000 šviesmečių nuo Žemės. Dėl savo dydžio ir palyginti gero matomumo ji tapo labai svarbiu objektu tiriant paskutines masyvių žvaigždžių evoliucijos stadijas.
Vis dėlto tokių nestabilių objektų elgesį interpretuoti labai sudėtinga. Vien ryškumo ar spalvos pokyčiai dar nereiškia, kad žvaigždė iš tiesų pakeitė savo evoliucinę būseną.
Kai 2024 metais Muñozo-Sanchezo komanda paskelbė savo tyrimą, kiti astronomai turėjo galimybę atlikti papildomus stebėjimus dar prieš galutinį straipsnio publikavimą.
Nuo 2024 metų lapkričio iki 2025 metų gruodžio astronomai Jakas van Lūnas iš Kylo universiteto Jungtinėje Karalystėje ir Keiči Ohnaka iš Andreso Beljo universiteto Čilėje stebėjo šią žvaigždę naudodami Pietų Afrikos didįjį teleskopą.
2026 metų sausį žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ jie paskelbė savo tyrimo rezultatus. Spektriniuose duomenyse buvo aptiktas titano oksidas žvaigždės atmosferoje.
Tai labai svarbus atradimas, nes geltonosios hiper milžinės yra pernelyg karštos, kad jų atmosferoje galėtų išlikti tokios molekulės. Todėl šis faktas leidžia manyti, kad WOH G64 vis dar yra raudonoji supermilžinė.
Pasak van Lūno, nors anksčiau buvo teigiama, kad žvaigždė virto geltonąja hiper milžine, nauji stebėjimai rodo kitokį vaizdą. Spektruose matomos titano oksido absorbcijos juostos yra būdingos būtent raudonosioms supermilžinėms.
Tai reiškia, kad žvaigždė galbūt niekada neperėjo į kitą evoliucinę stadiją. Galimi pokyčiai gali būti tik sudėtingos sąveikos su palydovine žvaigžde rezultatas.
Panašūs atvejai jau buvo stebėti ir anksčiau. Pavyzdžiui, garsioji Betelgeizė prieš kelerius metus smarkiai pritemo – jos ryškumas buvo sumažėjęs beveik ketvirtadaliu.
Vis dėlto tai nereiškia, kad su WOH G64 nevyksta nieko įdomaus. Mokslininkai sutinka, kad ši sistema greičiausiai yra dvinarė, o dviejų žvaigždžių sąveika gali sukelti sudėtingus ir sunkiai interpretuojamus reiškinius.
Tokios sąveikos gali keisti aplink žvaigždę esančią medžiagą ir sukurti spektre požymius, kurie atrodo kaip evoliucinė transformacija. Tačiau iš tikrųjų tai gali būti tik laikini procesai.
Norint suprasti tikrąją šios sistemos prigimtį, būtini ilgalaikiai stebėjimai. Tik stebint žvaigždę ilgesnį laiką bus galima nustatyti, ar ji iš tiesų artėja prie naujos evoliucinės fazės.
Kol kas aišku tik viena – WOH G64 yra viena įdomiausių ir paslaptingiausių žvaigždžių mūsų galaktikos kaimynystėje. Jos elgesys ir toliau stebina mokslininkus ir dar ilgai išliks svarbiu tyrimų objektu.
