Žmogaus gyvenimo trukmė Vakarų Europoje ir toliau ilgėja, tačiau šį optimistinį vaizdą temdo vis ryškėjanti regioninė nelygybė. Naujas didelės apimties tyrimas rodo, kad kol vieni regionai sparčiai gerina ilgaamžiškumo rekordus, kituose progresas sustojo arba net pradėjo mažėti.
Per pastaruosius 150 metų išsivysčiusiose šalyse gyvenimo trukmė nuosekliai ilgėjo. Didelę įtaką tam turėjo medicinos pažanga, ypač kova su infekcinėmis ligomis ir geresnis širdies bei kraujagyslių ligų gydymas. Šie pokyčiai ypač paspartino ilgaamžiškumo augimą XX amžiuje.
Vis dėlto mokslininkų bendruomenėje ilgą laiką vyksta diskusija, ar žmogaus gyvenimo trukmė turi biologines ribas. Vieni tyrėjai mano, kad žmonija jau artėja prie natūralių „lubų“. Kiti įsitikinę, kad žmogaus organizmo potencialas dar nėra išsemtas.
Naujausi duomenys labiau palaiko antrąją nuomonę. Didelės apimties tyrimas, kuriame analizuoti Vakarų Europos regionai, parodė, kad kai kuriose teritorijose gyvenimo trukmė ir toliau stabiliai didėja. Tai rodo, kad galutinė ilgaamžiškumo riba dar gali būti nepasiekta.
Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime analizuoti 1992–2019 metų duomenys. Mokslininkai tyrė beveik 400 milijonų gyventojų mirtingumo statistiką 13 Vakarų Europos šalių. Tarp jų buvo Ispanija, Danija, Šveicarija ir kitos valstybės.
Tyrėjai naudojo sudėtingus statistinius metodus, kad atskirtų atsitiktinius svyravimus nuo ilgalaikių tendencijų. Tokie svyravimai gali būti susiję su ekstremaliomis oro sąlygomis ar epidemijomis. Pavyzdžiui, analizuojant duomenis buvo įvertintas ir 2003 metų karščio bangos poveikis.
Pagrindinė tyrimo išvada išlieka optimistinė. Pažangiausiuose regionuose nematyti jokių ženklų, kad gyvenimo trukmės augimas pradėtų lėtėti. Tai reiškia, kad sveikatos ir gyvenimo kokybės gerėjimas vis dar gali turėti didelį poveikį ilgaamžiškumui.
Kai kuriuose regionuose gyvenimo trukmė kasmet didėja gana sparčiai. Šiaurės Italijoje, Šveicarijoje bei kai kuriose Ispanijos ir Prancūzijos provincijose vyrų gyvenimo trukmė kasmet pailgėja maždaug 2,5 mėnesio. Moterų gyvenimo trukmė šiuose regionuose kasmet padidėja apie 1,5 mėnesio.
2019 metais, prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, šiuose regionuose buvo pasiekti rekordai. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekė apie 83 metus, o moterų – maždaug 87 metus. Tokie rezultatai rodo, kad ilgaamžiškumo augimas vis dar tęsiasi.
Tačiau kartu tyrimas atskleidė ir nerimą keliančią tendenciją. Nuo maždaug 2000-ųjų vidurio pradėjo ryškėti vis didesnis skirtumas tarp skirtingų regionų. Kai kur gyvenimo trukmė sparčiai didėja, o kitur ji stagnuoja.
Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje atsilikę regionai gana greitai vijosi lyderius. Tačiau po 2005 metų šis procesas beveik sustojo. Dėl to skirtumai tarp regionų pradėjo didėti.
Kai kurios teritorijos, pavyzdžiui, Rytų Vokietija, Belgijos Valonija ar tam tikros Didžiosios Britanijos dalys, susiduria su stagnacija. Kai kuriose vietovėse net pastebėtas gyvenimo trukmės trumpėjimas. Tai rodo, kad socialinės ir ekonominės sąlygos gali turėti didelę įtaką sveikatai.
Mokslininkai nustatė, kad didžiausi skirtumai susiję su mirtingumu 55–74 metų amžiaus grupėje. Būtent šiame amžiuje pastaraisiais dešimtmečiais mirtingumas anksčiau sparčiai mažėjo. Tai daugiausia lėmė medicinos pažanga ir sveikesnis gyvenimo būdas.
Tačiau kai kuriuose regionuose ši tendencija pradėjo keistis. Pavyzdžiui, dalyje Prancūzijos Viduržemio jūros regiono ir kai kuriose Vokietijos teritorijose mirtingumas šiame amžiuje vėl pradėjo didėti. Tai kelia papildomų klausimų mokslininkams.
Tokie pokyčiai siejami ne tik su medicinos paslaugų kokybe. Didelę reikšmę turi socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Tarp jų minimos ir 2008 metų ekonominės krizės pasekmės.
Gyvenimo būdas taip pat gali turėti įtakos. Mitybos įpročiai, rūkymas ar alkoholio vartojimas dažnai skiriasi tarp regionų. Šie veiksniai ilgainiui gali turėti didelį poveikį visuomenės sveikatai.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad ilgaamžiškumo ateitis daugeliu atvejų priklausys nuo socialinių sąlygų. Medicinos pažanga išlieka svarbi, tačiau vien jos gali nepakakti. Labai svarbus ir visuomenės gebėjimas mažinti socialinę nelygybę.
Šiuo metu nedidelė dalis regionų ir toliau plečia žmogaus gyvenimo trukmės ribas. Tačiau daugelyje Europos teritorijų progresas yra lėtesnis. Todėl vienas svarbiausių ateities iššūkių – užtikrinti, kad medicinos ir gyvenimo kokybės pažanga būtų prieinama visiems.
Tyrėjai taip pat primena ankstesnių tyrimų rezultatus. Jie rodo, kad žmonės, sulaukę 100 metų ar daugiau, dažnai turi mažiau sunkių lėtinių ligų nei tie, kurie miršta gerokai anksčiau. Tai leidžia manyti, kad ilgaamžiškumas susijęs ne tik su genetika, bet ir su viso gyvenimo sveikatos kokybe.
