Žydintis sodas visada džiugina akis, tačiau būtent šiuo laikotarpiu vaismedžiai tampa itin pažeidžiami įvairių ligų. Daugelis jų prasideda nepastebimai ir ilgą laiką gali nesukelti akivaizdžių simptomų. Kartais sodininkai problemą pastebi tik tada, kai augalui jau padaryta didelė žala.
Viena dažniausių ligų yra moniliozė, kuri pažeidžia kaulavaisius – vyšnias, slyvas ir trešnes. Iškart po žydėjimo ūglių viršūnėse lapai pradeda vysti, ruduoti ir džiūti. Pažeistos šakelės atrodo tarsi apdegusios, o pats medis ima silpti.
Dėl šios ligos derlius smarkiai sumažėja, nes vaisiai užauga smulkesni ir prastesnio skonio. Be to, medis tampa mažiau atsparus šalčiui, todėl žiemą gali lengviau nukentėti. Jei infekcija stipri ir ilgai negydoma, medis gali net žūti.
Kita pavojinga kaulavaisių liga yra kokomikozė. Ji laikoma dar agresyvesne nei moniliozė ir ypač pavojinga veislėms, kurios nėra atsparios šiai infekcijai. Liga paprastai pradeda vystytis gegužės mėnesį.
Iki birželio vidurio ant lapų atsiranda mažos rausvai rudos dėmelės, kurios vėliau susilieja į didesnius plotus. Lapai pradeda džiūti ir kristi, o vaisiai lieka smulkūs arba visai sudžiūsta. Tokiu atveju medis stipriai nusilpsta.
Kartais užsikrėtęs medis lapus numeta jau vasaros viduryje. Dėl to jis praranda daug energijos ir tampa mažiau atsparus žiemai. Net ir palyginti švelniomis žiemomis toks medis gali stipriai apšalti arba visai žūti.
Dar viena dažna problema yra sakingumas, būdingas kaulavaisiams. Jis dažnai atsiranda dėl žievės pažeidimų, kuriuos sukelia šalčio įtrūkimai ar įvairios mechaninės žaizdos. Per tokius pažeidimus į medį lengvai patenka grybinės infekcijos.
Ši liga pasireiškia tuo, kad ant žievės atsiranda įvairaus dydžio plyšiai. Iš jų ima tekėti tiršta, rusvai permatoma medžiaga, panaši į klijus ar dervą. Tai yra pakitusių medienos ląstelių reakcija į infekciją.
Pažeistas vietas būtina kuo greičiau sutvarkyti, kad grybas neplistų toliau. Pažeisti audiniai pašalinami, o žaizda dezinfekuojama vario sulfato tirpalu. Vėliau žaizdą rekomenduojama užtepti sodo tepalu arba specialiu balzamu.
Kriaušėms dažnai pasireiškia kita grybinė liga – rūdys. Pirmieji jos požymiai yra ryškios oranžinės dėmės arba taškeliai ant lapų paviršiaus. Dažniausiai jie pastebimi gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Iš pradžių simptomai gali būti vos matomi, todėl liga neretai lieka nepastebėta. Vėliau dėmės didėja, lapai pradeda anksti kristi, o medis nebesugeba normaliai subrandinti derliaus. Dėl to vaisių būna mažiau ir jie prastesnės kokybės.
Ši liga pavojinga ir tuo, kad smarkiai sumažina medžio atsparumą šalčiui. Net ir palyginti švelnios žiemos gali tapti rimtu išbandymu nusilpusiam augalui. Dėl to svarbu laiku imtis profilaktinių priemonių.
Rūdžių plitimui būtinas tarpinis augalas – kadagys. Jei jis auga netoli kriaušės, grybas lengvai plinta iš vieno augalo į kitą. Todėl sodininkai turėtų atkreipti dėmesį į aplinkoje augančius kadagius.
Laiku atliekama profilaktika ir nuolatinė vaismedžių priežiūra padeda išvengti daugumos šių problemų. Reguliarus medžių stebėjimas leidžia anksti pastebėti pirmuosius ligų požymius. Kuo anksčiau imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė išsaugoti sveiką sodą ir gausų derlių.
