Mėgstate ankstyvą derlių ir svajojate jaunomis bulvėmis mėgautis jau gegužę? Patyrę sodininkai ir daržininkai dalijasi paprastu, bet labai veiksmingu metodu – bulvių auginimu laikraščių „puodeliuose“. Toks būdas pagreitina derliaus subrendimą maždaug keliomis savaitėmis.
Pasak specialistų, šis metodas ypač tinka tiems, kurie nori itin ankstyvo derliaus mažame plote ar neturėdami pilnai įrengto daržo. Tinkamai viską atlikus, jau vėlyvą pavasarį galima gauti gausų jaunų, ypač švelnaus skonio gumbų derlių.
Veislių pasirinkimas – sėkmės pagrindas
Norint pasiekti geriausią rezultatą, rekomenduojama rinktis itin ankstyvas bulvių veisles. Būtent jos dažniausiai subrandina derlių per maždaug du mėnesius nuo pirmųjų daigų pasirodymo.
Tokios veislės greičiau formuoja gumbus, todėl labiau tinka ankstyvajai technologijai su laikraštiniais „puodeliais“.
Kaip paruošti sėklinę bulvę?
Vasario mėnesį sėklinę bulvę reikėtų išnešti iš vėsaus rūsių ar kito šalto sandėliavimo į šiltesnę patalpą. Aukštesnė temperatūra pažadina akutes ir skatina stiprių, sveikų daigų formavimąsi. Svarbu, kad gumbai negautų per daug tiesioginių saulės spindulių, bet būtų šviesioje vietoje – tuomet daigai būna trumpi, stangrūs, neišstypę.
Kai gumbai išleidžia stiprius daigus, juos galima sodinti į savadarbius indelius iš laikraščio, pripildytus lengvo, purios struktūros substrato. Tai gali būti sodo žemės, komposto ir smėlio mišinys. Tokiuose „puodeliuose“ bulvės laikomos apie mėnesį – ant šviesios palangės ar kitoje šviesioje, šiltoje vietoje. Per tą laiką daigai gerai įsišaknija ir sukaupia pakankamai jėgų tolimesniam augimui.
Persodinimo technologija
Balandžio mėnesį sustiprėjusią bulvių daigų „darželį“ laikas perkelti į šiltnamį ar inspektą. Daigai kartu su laikraštiniais indeliais atsargiai perkeliamai į didesnes talpas – kibirus ar kitus erdvesnius konteinerius. Svarbu jų nesuardyti: laikraštis laikui bėgant natūraliai suirs ir netrukdys šaknims plėstis.
Talpos dugną patariama iškloti neaustine medžiaga – ji sulaikys dirvožemį, bet leis nutekėti vandens pertekliui. Ant jos galima pakloti smulkių augalų liekanų: žolių, smulkių stiebų, lapų. Ant viršaus pilamas derlingas, purios struktūros dirvožemis. Taip sudaroma palanki terpė šaknims, o kartu pagerinama drenažo sistema.
Po to, kai piktžolės pradeda žydėti, konteinerius su bulvėmis jau galima išnešti į atvirą plotą. Ten jie statomi saulėtoje vietoje. Tamsios kibirų ar kitų indų sienelės greičiau įkaista ir sukaupia saulės šilumą, todėl šaknų zona išlieka šiltesnė, o tai dar labiau paspartina gumbų formavimąsi.
Priežiūra ir auginimas
Šiuo būdu auginamos bulvės reikalauja reguliaraus laistymo. Talpos gana greitai išdžiūsta, nes jose esantis žemės sluoksnis mažesnis nei atvirame grunte, o saulė šildo iš visų pusių. Dirvožemis neturi perdžiūti, ypač aktyvaus augimo ir gumbų formavimosi laikotarpiu.
Jei reikia, augalus galima lengvai papildomai pamaitinti silpnu kompleksinių trąšų tirpalu arba praskiesto kompostinės arbatos užpilo doze. Tačiau svarbu nepertręšti azotu, kad augalai neišleistų per daug lapų derliaus sąskaita.
Laikantis šios technologijos, rezultatas išties džiuginantis – kiekviena talpa gali duoti iki maždaug 5 kilogramų jaunų, labai švelnaus skonio bulvių, kurias galima kasti ir ragauti jau vėlyvą pavasarį.
